Kodėl amžius svarbus renkantis knygą
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus draugė pasidalino istorija – nupirko savo keturmetei dukrai nuostabią knygą apie kosmosą su sudėtingais paaiškinimais ir moksliniais terminais. Knyga tikrai buvo graži, bet mergaitė į ją pažiūrėjo vieną kartą ir daugiau nebeatidarė. Problema buvo ne tame, kad vaikas nemėgsta knygų – tiesiog knyga buvo skirta visai kitam amžiui.
Vaiko smegenys vystosi etapais, ir kiekviename amžiuje jie gali suvokti skirtingo sudėtingumo informaciją. Tai nesusiję su intelektu ar gabumais – tai tiesiog natūralus vystymosi procesas. Dvejų metų vaikas dar neturi kantrybės ilgai istorijoms, o dešimtmetis jau ieško sudėtingesnių siužetų ir charakterių. Todėl pasirinkti knygą pagal amžių – tai ne apie ribojimus, o apie tai, kad vaikas gautų maksimalų malonumą ir naudą iš skaitymo.
Mažiausiems skaitytojams: nuo gimimo iki 2 metų
Daugelis tėvų nustebsta išgirdę, kad kūdikiams jau galima rodyti knygas. Bet tai veikia! Tiesa, šiame amžiuje knyga – tai labiau žaislas nei literatūra tradicine prasme.
Pirmuosius gyvenimo mėnesius kūdikiai mato tik kontrastingus vaizdus, todėl puikiai tinka juodai baltos knygos su paprastais geometriniais raštais. Apie 4-6 mėnesius galima pradėti rodyti spalvingas knygas su dideliais, aiškiais paveikslėliais. Geriausios yra tekstūrinės knygos – tokios, kurias galima liesti, čiupinėti, net kramtyti (taip, yra specialių kramtomų knygų!).
Iki dvejų metų vaikai mėgsta:
- Knygas su vienu objektu puslapyje – obuolys, katinas, kamuolys
- Knygas su paprastais, ritmingais tekstais ar garsais
- Knygas su atverčiamais langučiais (flap books)
- Knygas apie kasdienius ritualus – miegą, valgymą, žaidimus
Svarbu suprasti, kad šiame amžiuje skaitymo sesija trunka 2-5 minutes. Vaikas gali norėti vis atversti tą patį puslapį ar iš viso knygą uždaryti po minutės. Tai visiškai normalu! Jūsų tikslas – ne perskaityti knygą nuo pradžios iki galo, o sukurti malonią asociaciją su knygomis.
Smalsieji tyrinėtojai: 2-4 metai
Šis amžius – tikras proveržis knygų pasaulyje. Vaikai jau supranta paprastas istorijas, pradeda įsiminti mėgstamas knygas ir gali prašyti skaityti tą pačią knygą dešimt kartų iš eilės (ir taip, tai geras ženklas, nors tėvams kartais ir vargina).
Dvejų-trejų metų vaikams puikiai tinka knygos su pasikartojančiais elementais. Pavyzdžiui, kiekviename puslapyje skirtingas gyvūnas daro tą patį veiksmą, arba kartojasi ta pati frazė. Tai padeda vaikui numatyti, kas bus toliau, ir jis jaučiasi protingas galėdamas „nuspėti” istoriją.
Ketverių metų vaikai jau gali sekti sudėtingesnius siužetus. Jiems įdomios knygos apie:
- Kasdienius iššūkius – pirmą dieną darželyje, baimę tamsoje, naują broliuką
- Draugystę ir emocijas
- Profesijas ir kaip veikia pasaulis
- Fantazines būtybes, bet su aiškia logika
Šiame amžiuje vaikai pradeda užduoti milijoną klausimų apie tai, ką mato paveikslėliuose. Nesistenkite greitai perskaityti tekstą – leiskite vaikui tyrinėti iliustracijas, kalbėkite apie jas. Kartais geriausia „skaitymo” sesija būna ta, kai apie knygą tiesiog kalbatės, o teksto net neperskaitote.
Ikimokyklinukai ir pirmieji skaitymo žingsniai: 5-7 metai
Penkerių-šešerių metų vaikai – tai jau rimti literatūros mylėtojai. Jie gali klausytis ilgesnių istorijų, supranta sudėtingesnes emocijas ir pradeda domėtis raidėmis bei skaitymų.
Čia prasideda įdomus laikotarpis, nes vaikai skiriasi – vieni jau bando skaityti patys, kiti dar ne. Ir tai visiškai normalu! Nepaisant to, ar vaikas jau skaito, ar dar ne, jam reikia abiejų tipų knygų:
Knygos, kurias skaito tėvai: Jos gali būti sudėtingesnės, su ilgesniu tekstu ir gilesne istorija. Tai puikus būdas parodyti vaikui, kad skaitymas – tai nuotykis, kuris verta pastangų. Galite skaityti net knygas be paveikslėlių arba su nedideliais paveikslėliais – vaiko vaizduotė jau pakankamai išsivysčiusi.
Knygos pradedantiesiems skaitytojams: Jei vaikas mokosi skaityti, reikia specialių knygų su stambiomis raidėmis, trumpais sakiniais ir daug paveikslėlių. Svarbu, kad šios knygos nebūtų per sunkios – jei vaikas kovoja su kiekvienu žodžiu, jis greitai nusivils.
Šiame amžiuje vaikai dažnai mėgsta enciklopedijas ir faktinius leidinius. Jei jūsų vaikas klausia „kodėl?” šimtą kartų per dieną, knyga apie kosmosą, gyvūnus ar dinozaurus gali tapti tikru lobiu. Tik pasirinkite tokias, kur informacija pateikiama trumpai, su daugybe paveikslėlių.
Jaunieji skaitytojai: 7-9 metai
Septyneri-aštuoneri metai – tai dažnai lūžio taškas. Vaikas jau skaito savarankiškai, bet dar nėra pakankamai įgudęs, kad skaitymas būtų visiškai lengvas. Čia labai svarbu neperkrauti – jei duosite per sunkią knygą, vaikas gali nuspręsti, kad skaitymas – tai varginantis darbas.
Ieškokite knygų, kurios:
- Turi didelį šriftą ir daug tarpų tarp eilučių
- Suskirstytos į trumpus skyrius (idealiai 3-5 puslapių)
- Turi iliustracijas kas keletą puslapių
- Pasakoja įtraukiančią istoriją, kuri skatina skaityti toliau
Šiame amžiuje populiarios knygų serijos – kai vaikas susipažįsta su personažais pirmoje knygoje, jam norisi skaityti daugiau. Tai puiki motyvacija! Taip pat daugelis vaikų šiame amžiuje pamėgsta komiksus ir grafines noveles – ir tai puiku. Nepaisant to, ką galvojate apie komiksų „vertę”, jie skatina skaityti, o tai svarbiausia.
Devynerių metų vaikai jau gali skaityti gana storas knygas, bet vis dar mėgsta paveikslėlius. Jiems įdomios nuotykių istorijos, detektyvai, fantastika. Mergaitės dažnai pradeda domėtis istorijomis apie draugystę ir mokyklą, berniukai – nuotykiais ir veiksmu, nors, žinoma, yra daug išimčių.
Pereinamasis amžius: 10-12 metų
Dešimt-dvylika metų – tai sudėtingas amžius knygų pasaulyje. Vaikas jau ne mažylis, bet dar ne paauglys. Jis gali skaityti beveik bet kokią knygą, bet ne kiekviena knyga jam tiks emociškai.
Šiame amžiuje vaikai pradeda formuoti savo skonį. Vieni pamėgsta fantastikos pasaulius, kiti – realistiškus pasakojimus apie bendraamžius, treti – istorines knygas ar mokslinę fantastiką. Svarbu neprimetinėti to, ką patys mėgote tame amžiuje – leiskite vaikui eksperimentuoti.
Vienas dalykas, kurį pastebėjau kalbėdamasis su tėvais – šiame amžiuje vaikai kartais apsimeta, kad skaitymas jiems neįdomus, ypač jei tai „nemodinga” tarp draugų. Bet jei pasiūlysite knygą apie jiems įdomią temą (pvz., jei mėgsta futbolą – knygą apie jauną futbolininką), dažnai pamatote, kaip knyga dingsta jų kambaryje kelioms dienoms.
Šiame amžiuje jau galima siūlyti:
- Distopijas ir fantastines istorijas su sudėtingesnėmis temomis
- Detektyvus ir trilerius (bet ne per baisius)
- Biografijas įdomių žmonių
- Knygas, kurios kelia etinius klausimus
Taip pat tai geras amžius pradėti skaityti „jaunimo literatūrą” (young adult). Tiesa, būkite atsargūs – kai kurios YA knygos skirtos vyresniam amžiui ir gali turėti sudėtingų ar net suaugusiems skirtų temų.
Ką daryti, jei vaikas nenori skaityti
Tai klausimas, kurį girdžiu nuolat. Ir atsakymas niekada nėra paprastas, nes priežasčių gali būti daug.
Pirma, įsitikinkite, kad siūlomos knygos tikrai atitinka vaiko amžių ir interesus. Jei berniukas mėgsta dinozaurus, bet jam duodate knygą apie princeses, žinoma, jis neskaitys. Tai atrodo akivaizdu, bet dažnai tėvai renkasi knygas pagal tai, kas jiems atrodo „verta” ar „naudinga”, o ne pagal tai, kas vaikui įdomu.
Antra, pripažinkite, kad ne visos knygos turi būti „literatūra”. Komiksai – tai skaitymas. Žurnalai apie žaidimus – tai skaitymas. Net instrukcijos, kaip padaryti origami – tai skaitymas. Tikslas – kad vaikas skaitytų ir matytų vertę tekste, o ne kad jis skaitytų konkrečiai tai, ką jūs laikote „tikra” knyga.
Trečia, galbūt vaikas turi sunkumų su skaitymu. Jei pastebite, kad vaikas vengia skaityti, nors anksčiau mėgo, arba jei jis daug klysta skaitydamas, verta pasikonsultuoti su specialistu. Disleksija ir kiti skaitymo sunkumai – tai ne retumas, ir kuo anksčiau pastebėsite, tuo geriau.
Kai knyga tampa tiltu tarp jūsų ir vaiko
Žinote, kas įdomiausia knygose vaikams? Ne tik pati istorija. Tai bendras laikas su jumis. Net kai vaikas jau skaito savarankiškai, nepamirškite kartais skaityti garsiai kartu. Tai gali būti vakarinis ritualas, kai skaitote po skyrių prieš miegą, arba savaitgalio tradicija, kai kartu skaitote tą pačią knygą ir paskui aptariate.
Pasirinkti knygą pagal amžių – tai ne griežtos taisyklės, o gairės. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką. Jei penkerių metų vaikas gali klausytis sudėtingesnių istorijų – puiku. Jei aštuonerių dar mėgsta knygas su daugybe paveikslėlių – irgi puiku. Svarbiausia, kad knyga taptų malonumo šaltiniu, o ne prievole.
Eikite į biblioteką ar knygyną kartu su vaiku. Leiskite jam pačiam pasirinkti (net jei jums ta knyga atrodo kvaila). Skaitykite patys – vaikai moko iš pavyzdžio. Ir nepamirškite – kiekviena perskaityta knyga, nesvarbu, kokia ji būtų, yra žingsnis į platesnį, įdomesnį pasaulį. O tai jau verta bet kokių pastangų renkantis tą tinkamą knygą lentynoje.
