Kai iš chaoso gimsta grožis
Prisimenu, kaip vaikystėje sėdėdavau ant grindų su krūva senų žurnalų, žirklėmis ir klijais. Mama manydavo, kad tiesiog darau netvarka, bet aš kūriau pasaulius. Iškirpdavau gražias sukneles, automobilius, gyvūnus ir lipindavau juos ant popieriaus taip, kaip man atrodė gražu. Niekas nesakė, kad tai kolažas – tiesiog buvo smagu. Dabar, praėjus dešimtmečiams, suprantu, kad tas vaikiškas žaidimas buvo tikras menas, kuris turi gilias šaknis meno istorijoje ir tebėra gyvas bei aktualus šiandien.
Kolažo kūrimas – tai ne tik iškirpinėjimas ir klijavimas. Tai būdas pamatyti pasaulį kitaip, sujungti tai, kas atrodo nesujungiama, ir sukurti kažką visiškai naujo iš senų dalykų. Nereikia būti baigus meno akademiją ar turėti brangių įrankių. Reikia tik noro eksperimentuoti ir nebijoti, kad rezultatas gali būti netikėtas.
Iš kur visa tai prasidėjo
Kolažas kaip meno forma oficialiai įsigalėjo XX amžiaus pradžioje, kai kubistai Pablo Picasso ir Georges Braque pradėjo lipinti ant savo drobių laikraščių iškarpes, tapetus ir kitus kasdienius daiktus. Jie norėjo išlaisvinti meną iš tradicinių rėmų ir parodyti, kad menas gali būti kuriamas iš bet ko. Tai buvo revoliucija – staiga meno kūrinys nebūtinai turėjo būti nutapytas ar nulipdytas iš molio. Jis galėjo būti suklijuotas iš to, ką radai šiukšliadėžėje.
Vėliau dadaistai, ypač Hannah Höch ir Raoul Hausmann, pavertė kolažą politiniu įrankiu. Jie karpė ir lipino fotografijas, kurdami keistas, kartais bauginančias kompozicijas, kurios kritikavo visuomenę, politiką, karą. Kolažas tapo ne tik estetiniu, bet ir intelektualiniu žaidimu – kaip sujungti skirtingus vaizdus, kad jie papasakotų naują istoriją?
Šiandien kolažo technika naudojama visur – nuo mados žurnalų iki reklamos, nuo gatvės meno iki socialinių tinklų. Matote tas keistas nuotraukas Instagram’e, kur kažkieno galva priklijuota prie astronauto kūno, o fone plaukioja bananai? Tai irgi kolažas, tik skaitmeninis.
Ko tau reikia, kad pradėtum
Gera žinia – pradėti kurti kolažus galima su tuo, ką tikriausiai jau turi namuose. Nereikia bėgti į brangią meno parduotuvę ir išleisti pusės atlyginimo. Štai kas tau tikrai pravers:
Pagrindas: Bet koks storesnis popierius ar kartonas. Gali būti senas albumo lapas, akvarelinio popieriaus likučiai ar net kartono dėžės gabalas. Svarbu, kad jis būtų pakankamai tvirtas ir neišsitemptų nuo klijų.
Medžiagos kolažui: Čia prasideda magija. Seni žurnalai, laikraščiai, atvirukai, nuotraukos, kurias nebesirengi dėti į albumą, įvairios spalvotos popierių atraižos, net cukraus ar kavos pakuotės su gražiais užrašais. Kai pradedi žiūrėti kolažo kūrėjo akimis, viskas tampa potencialiu materialu. Aš kartą panaudojau seną žemėlapį ir bilietą į koncertą – rezultatas buvo nuostabus, nes tie daiktai turėjo savo istoriją.
Klijai: Paprastas PVA klijai puikiai tinka. Jei nori profesionalesnio rezultato, gali įsigyti specialų kolažo klijų ar net matinį laką, kuris ne tik klijuoja, bet ir apsaugo darbą. Klijavimo lazdelė irgi veikia, bet ne visada tvirtai laiko storesnius dalykus.
Žirklės: Aštrios žirklės – būtinybė. Bandyti kirpti atšipusiomis žirklėmis yra kančia, kuri užmuša visą kūrybinį džiaugsmą. Jei rimtai užsiimi kolažais, verta įsigyti ir mažas manikyūro žirkles smulkioms detalėms.
Papildomi dalykai: Teptukėlis klijams tepti, švarūs skudurėliai rankoms nuvalyti, senų žurnalų lapai padėti po darbu, kad nesuteptum stalo. Kai kurie mėgsta naudoti ir skalpelį su pjaustymo kilimėliu – tai leidžia kirpti labai tiksliai.
Skirtingi būdai kurti kolažus
Manai, kad kolažas – tai tik iškirpti ir priklijuoti? Ne visai. Yra daugybė būdų, kaip galima kurti kolažus, ir kiekvienas suteikia skirtingą rezultatą.
Klasikinis popierinis kolažas – tai tas, apie kurį dažniausiai galvojame. Iškirpi vaizdus iš žurnalų, laikraščių, nuotraukų ir komponuoji juos ant pagrindo. Gali kurti abstrakčias kompozicijas arba pasakoti konkrečią istoriją. Kai kurie žmonės planuoja viską iš anksto, kiti tiesiog pradeda lipinti ir žiūri, kas išeis.
Fotografinis kolažas – naudoji tik nuotraukas. Gali būti tavo paties darytos nuotraukos arba senos šeimos fotografijos. Ypač įdomu atrodo, kai sujungi skirtingų laikotarpių nuotraukas – pavyzdžiui, savo vaikystės nuotrauką su dabartine aplinka.
Tūrinis kolažas – čia jau eksperimentuoji ne tik su plokščiomis medžiagomis. Gali priklijuoti sagų, kaspinų, audinio gabalėlių, džiovintų gėlių, smėlio. Toks darbas įgauna faktūrą ir gylį, jį įdomu ne tik žiūrėti, bet ir liesti.
Skaitmeninis kolažas – jei mėgsti dirbti kompiuteriu, yra daugybė programų ir aplikacijų kolažams kurti. Photoshop, Procreate, net nemokamos programos kaip Canva ar GIMP. Skaitmeninis kolažas leidžia eksperimentuoti be galo – jei kažkas nepatinka, tiesiog anuliuoji ir bandi iš naujo. Nereikia bijoti sugadinti medžiagų.
Mišrus kolažas – kodėl rinktis vieną techniką, kai gali derinti? Gali pradėti su popieriniu kolažu, paskui užtepti dažų, nupiešti kai kurias detales, pridėti faktūros. Kai kurie menininkai net siuvinėja ant savo kolažų ar naudoja spaudus.
Kaip pradėti, kai nežinai nuo ko pradėti
Tuščias popierius gali būti bauginantis. Žiūri į jį ir galvoji: „O Dieve, ką aš dabar turėčiau daryti?” Štai keletas būdų, kaip įveikti tą pradinį baimės momentą.
Pradėk nuo temos. Galbūt nori sukurti kolažą apie vasarą, apie savo pomėgius, apie svajones. Turėdamas temą, lengviau rinktis, kokius vaizdus kirpsi. Jei tema yra vasara, ieškosi saulės, jūros, vaisių, šviežių spalvų. Jei tema – miesto gyvenimas, žiūrėsi pastatų, žmonių, transporto.
Arba pradėk nuo vieno vaizdo, kuris tau labai patinka. Gal tai nuotrauka gražaus namo, įdomaus veido ar egzotiško gyvūno. Priklijuok jį ant popieriaus ir tada galvok, kas galėtų būti aplink. Kokia aplinka jam tiktų? Kokie elementai papildytų šį vaizdą?
Kai kurie žmonės mėgsta „intuityvinį” kolažo kūrimą. Tiesiog pradedi kirpti tai, kas patraukia akį, net negalvodamas kodėl. Paskui išdėlioji visas iškarpes ant popieriaus ir žiūri, ar jos kažkaip „kalba” tarpusavyje. Kartais iš chaotiško iškirpčių krūvos gimsta nuostabiai harmoninga kompozicija.
Nebijok eksperimentuoti su mastu ir proporcijomis. Vienas iš kolažo grožio yra tas, kad gali paimti mažą daiktą ir padaryti jį milžinišką arba atvirkščiai. Gali priklijuoti žmogaus galvą ant vaiko kūno arba mažytę figūrėlę į milžiniško peizažo vidurį. Tokios netikėtos kombinacijos dažnai sukuria įdomiausią efektą.
Kompozicijos paslaptys, kurios veikia
Net jei kolažas yra laisva meno forma, kai kurios kompozicijos taisyklės gali padėti, kad tavo darbas atrodytų geriau. Nereikia jų laikytis kaip religijos, bet žinoti jas naudinga.
Trečdalių taisyklė – įsivaizduok, kad tavo popierius padalintas į devynis vienodus stačiakampius (trys eilutės, trys stulpeliai). Svarbius elementus dėk ten, kur tos linijos kertasi. Tai sukuria vizualiai malonią kompoziciją, kuri neatrodo per daug simetriška ar nuobodi.
Fokuso taškas – turėtų būti vienas ar du pagrindiniai elementai, kurie iš karto patraukia žvilgsnį. Kiti elementai turėtų juos papildyti, o ne konkuruoti dėl dėmesio. Jei viskas vienodai ryšku, akis nežino, kur žiūrėti, ir darbas atrodo chaotiškas.
Spalvų harmonija – nors kolažas gali būti spalvingas, verta pagalvoti apie spalvų derinį. Gali rinktis panašias spalvas (pavyzdžiui, įvairius mėlynos atspalvius) arba kontrastingas (mėlyną ir oranžinę). Pernelyg daug skirtingų spalvų gali atrodyti kaip cirkas, nebent tai ir yra tavo tikslas.
Balansas – tai nereiškia, kad viskas turi būti simetriškai. Bet jei viename kampe yra daug tamsių, sunkių elementų, kitoje pusėje turėtų būti kažkas, kas subalansuoja kompoziciją. Tai gali būti ryškios spalvos elementas arba įdomus detalus vaizdas.
Judėjimas – geras kolažas veda žvilgsnį per visą darbą. Gali tai pasiekti naudodamas linijas, kryptis, pasikartojančius elementus. Žiūrovas turėtų keliauti akimis po tavo kūrinį, o ne sustoti vienoje vietoje.
Bet štai kas svarbiausia – jei tau patinka, kaip atrodo, net jei tai pažeidžia visas taisykles, tai veikia. Menas yra subjektyvus, o kolažas ypač laisva forma.
Klaidos, kurias daro pradedantieji
Kūriau kolažus pakankamai ilgai, kad padariau visas įmanomas klaidas. Dabar galiu jomis pasidalinti, kad tu jų išvengtum arba bent žinotum, ko tikėtis.
Per daug klijų – tai klasika. Užtepai storą klijų sluoksnį, priklijuoji popierių, o jis ima gofruotis, banguoti, o klijai prasiskverbia pro kraštus. Klijų reikia nedaug – plono, tolygaus sluoksnio pakanka. Geriau užtepti per mažai ir paskui pridėti, nei iš karto per daug.
Nekantrumas – priklijavai elementą ir iš karto nori dėti kitą. Bet jei pirmasis dar neprišilo, pradedi jį stumti, jis juda, viskas slysta. Duok klijams bent minutę prišilti, o dar geriau – palauk, kol visiškai išdžius, prieš pridėdamas kitus elementus viršuje.
Baimė kirpti – matai gražų vaizdą žurnale ir nori panaudoti visą puslapį. Bet kartais reikia tik vieno elemento iš to puslapio. Nebijok kirpti drąsiai – iškirpk tik tai, kas tikrai reikalinga. Kolažas dažnai atrodo geriau, kai jis yra „redaguotas”, o ne perkrautas.
Neklijavimas iš karto – tai gali skambėti prieštaringai po to, ką sakiau apie kantrybę, bet klausyk. Kai randi gerą išdėstymą, pažymėk elementų vietas arba nufotografuok. Jei pradedi kelti elementus, kad po jais užteptum klijus, gali pamiršti, kur tiksliai jie buvo. O tas „beveik toje pačioje vietoje” dažnai nėra tas pats.
Nenaudojimas pagrindo apsaugos – kai tepsi klijus, jie neišvengiamai patenka ant stalo ar kitos paviršiaus. Visada dėk seną laikraštį ar popierių po savo darbu. Kitaip tavo kolažas gali priklijuoti prie stalo, o tai tikrai ne tas rezultatas, kurio siekei.
Įkvėpimo šaltiniai ir kur ieškoti idėjų
Kartais sėdi su krūva medžiagų ir tiesiog nežinai, ką daryti. Arba visos tavo idėjos atrodo nuobodžios ir jau matytos. Štai kur galima rasti įkvėpimo.
Pinterest ir Instagram – akivaizdu, bet veiksminga. Ieškokite #collage, #analogcollage, #collageart. Pamatysite tūkstančius skirtingų stilių ir technikų. Bet čia svarbu ne kopijuoti, o įkvėpti. Pamatei įdomų spalvų derinį? Panaudok jį savaip. Patiko, kaip kas nors komponavo elementus? Išbandyk panašią struktūrą su savo medžiagomis.
Muziejai ir galerijos – ne tik fiziniai, bet ir virtualūs. Daugelis muziejų turi internetines kolekcijas. Žiūrėk ne tik kolažų, bet ir kitų meno formų – tapybos, skulptūros, fotografijos. Kaip menininkai naudoja spalvas? Kaip jie kuria kompozicijas? Visa tai gali pritaikyti kolažuose.
Gamta ir aplinka – kartais geriausias įkvėpimas yra už lango. Rudens lapų spalvos, debesų formacijos, miesto architektūros geometrija. Nusifotografuok tai, kas patraukia akį, ir vėliau galvok, kaip tai galėtų tapti kolažo tema ar spalvų palete.
Knygos ir filmai – ypač fantastiniai, surrealistiški, sci-fi žanrai. Jie pilni netikėtų vaizdų ir kombinacijų, kurios puikiai tinka kolažui. Kaip atrodytų, jei tas filmo kadras būtų kolažas? Kokias medžiagas naudotum?
Senos nuotraukos ir archyvai – yra daugybė internetinių archyvų su senosiomis nuotraukomis, kurios yra viešo naudojimo. NASA archyvai, seni medicinos vadovėliai, viktorijos laikų iliustracijos. Šios vintage medžiagos suteikia kolažui ypatingą atmosferą.
Dar vienas patarimas – pradėk kolekcionuoti medžiagas net tada, kai neturi konkrečios idėjos. Matai gražų žurnalo puslapį? Iškirpk ir sudėk į aplanką. Vėliau, kai norėsi kurti, turėsi krūvą medžiagų, iš kurių rinktis, ir pačios medžiagos gali inspiruoti idėjas.
Kai kolažas tampa daugiau nei hobiu
Galbūt pradėjai kurti kolažus tiesiog kaip atsipalaidavimo būdą, bet staiga pastebėjai, kad tai tampa kažkuo daugiau. Draugai prašo jiems sukurti, namuose kaupiasi darbai, jauti, kad nori kažką su tuo daryti.
Kolažai puikiai tinka dovanoms. Asmeniškas, rankų darbo kolažas yra daug prasmingesnė dovana nei pirktinis daiktas. Gali sukurti kolažą apie žmogaus pomėgius, prisiminus, svajones. Tai rodo, kad tikrai pagalvojai ir įdėjai pastangų.
Socialiniai tinklai yra puiki vieta dalintis savo darbais. Sukurk atskirą paskyrą savo kolažams, naudok tinkamus hashtag’us, bendrauk su kitais kolažo kūrėjais. Kolažo bendruomenė internete yra labai draugiška ir palaikanti. Žmonės dalijasi patarimais, medžiagomis, įkvėpimu.
Jei nori parduoti savo darbus, yra keletas galimybių. Etsy ir panašios platformos leidžia parduoti originalius darbus ar spaudas. Vietiniai turgūs, meno mugės, kavinės, kurios eksponuoja vietos menininkų darbus. Pradėk nedideliais žingsniais – nebandyk iš karto užsidirbti pragyvenimui, tiesiog išbandyk, ar yra susidomėjimas.
Kai kurie žmonės naudoja kolažus komerciniais tikslais – kuria iliustracijas knygoms, žurnalams, reklamos kampanijoms. Jei turi unikalų stilių ir gerai dirbi su užsakymais, tai gali tapti pajamų šaltiniu.
Bet net jei niekada neparduosi nė vieno kolažo, tai vis tiek verta užsiėmimo. Kolažo kūrimas yra meditacija, savęs išraiška, būdas apdoroti mintis ir emocijas. Tai laikas, kai gali būti visiškai susitelkęs į procesą ir pamiršti kasdienius rūpesčius.
Kai iškirpčių krūva tampa tavo kalba
Žinai, kas keisčiausia kolažo kūrime? Tai, kad pradedi matyti pasaulį kitaip. Vaikštai pro parduotuvę ir pastebėji ne prekes, o gražias pakuotes. Skaitai žurnalą ir matai ne straipsnius, o tekstūras, spalvas, formas. Viskas tampa potencialia medžiaga.
Kolažas moko nebijoti eksperimentuoti. Jei kažkas neišeina – nieko tokio, priklijuoji kažką viršuje. Jei kompozicija negerai atrodo – iškirpi dalį ir naudoji kitam darbui. Nėra klaidų, yra tik netikėti posūkiai. Ši laisvė ir žaismingumas yra tai, ko daugeliui mūsų trūksta suaugusiųjų gyvenime.
Dar vienas dalykas – kolažas neturi brangiai kainuoti. Tai demokratiškas menas. Nereikia brangių dažų, drobių, studijos. Reikia tik žirklių, klijų ir noro kurti. Medžiagas gali rasti nemokamai – seni žurnalai, laikraščiai, reklamos, pakuotės. Tai menas, prieinamas visiems.
Tad jei dar nesi bandęs kurti kolažų, kodėl ne šiandien? Surask seną žurnalą, žirkles ir klijus. Nesvarbu, ar išeis šedevras, ar kažkas keistas ir neaiškus. Svarbu, kad pradėsi. Kad duosi sau leidimą žaisti, eksperimentuoti, kurti be spaudimo. Kas žino – galbūt tas pirmasis nedrąsus bandymas taps pradžia kažko nuostabaus. O gal tiesiog praleisi malonų popietę, darydamas kažką savo rankomis, ir tai jau bus pakankamai gera priežastis.
