Kodėl verta pabandyti dirbti su oda
Kai pirmą kartą pamačiau, kaip mano draugas dirba su oda, pagalvojau – na, čia tikrai ne man. Atrodė sudėtinga, reikia specialių įrankių, patirties. Bet po kelių mėnesių pats jau siuvau savo pirmąjį diržą. Ir žinot ką? Tai buvo vienas įdomiausių užsiėmimų, kurį tik esu išbandęs.
Odos dirbiniai turi kažką ypatingo. Pirma, tai amatas, kuris egzistuoja tūkstančius metų. Antra, kiekvienas tavo pagamintas daiktas yra unikalus. Trečia, ir tai labai svarbu – oda yra medžiaga, kuri sensta gražiai. Tas diržas ar piniginė, kurią pasidarai šiandien, po dešimties metų atrodys dar geriau, įgavę patinos ir pasakojantys istoriją.
Dar vienas dalykas, kuris mane sužavėjo – nebūtina iš karto investuoti šimtus eurų. Galima pradėti nuo paprasčiausių projektų su minimaliu įrankių rinkiniu. O rezultatai? Jie matomi beveik iš karto. Ne kaip su megztu megztiniu, kurį baigi po trijų mėnesių. Paprastą piniginę gali pasiūti per vieną vakarą.
Kokie įrankiai tikrai reikalingi pradžioje
Internete rasite milijoną straipsnių, kur siūloma pirkti visokiausių įrankių už šimtus eurų. Bet tiesą sakant, pradedantysis gali išsiversti su labai kukliu rinkiniu. Aš pats pradėjau su penkiais pagrindiniais įrankiais ir pirmuosius tris mėnesius nieko daugiau man nereikėjo.
Pirmiausia reikia gero peilio arba rotacinio pjaustytuvo. Aš rekomenduoju pradėti nuo paprastų peiliukų su keičiamais ašmenimis – jie nebrangūs ir puikiai atlieka savo funkciją. Vėliau, jei įsitrauksite, galėsite įsigyti profesionalesnį įrankį.
Antras būtinas daiktas – pjaustymo kilimėlis. Nesvarbu, ar tai bus specialus odos pjaustymo kilimėlis, ar paprastas A3 formato kilimėlis iš kanceliarinių prekių parduotuvės. Svarbiausia – apsaugoti stalą ir turėti lygų paviršių darbui.
Adatos ir siūlai – čia jau įdomiau. Odos siuvimui naudojamos specialios adatos su bukais galais. Jos vadinamos sedlo adatomis. Reikės dviejų vienodų adatų, nes oda siuvama specialia technika, kai siūlas praverdiamas per skylutes iš abiejų pusių vienu metu. Dėl siūlų – pradžioje galite naudoti ir paprastus stiprius siūlus, bet geriau iš karto įsigyti vaškuotų lininių siūlų. Jie kainuoja nedaug, bet rezultatas bus daug profesionalesnis.
Skylučių žymėjimui ir pradurimui reikės šilo – tai toks įrankis su keliais dantukais, kuris padeda pažymėti vienodus atstumus tarp siūlių. Ir paskutinis būtinas daiktas – mediena arba guma, ant kurios galėsite daryti skylutes. Aš naudoju paprastą medžio lentą, kurią radau garaže.
Kur ieškoti odos ir kaip ją pasirinkti
Pirmą kartą nuėjęs į odos parduotuvę buvau tiesiog priblokštas. Tiek daug rūšių, spalvų, storių! Pardavėjas pradėjo aiškinti apie chromą, augalinį rauginimą, skirtingus gyvūnus – galva ėmė suktis. Bet iš tiesų pradedančiajam reikia žinoti tik kelis pagrindinius dalykus.
Pirmiausia, yra du pagrindiniai odos rauginimo būdai: chrominis ir augalinis. Chromu rauginta oda yra minkštesnė, lankstesnė, dažnai spalvota. Ji puikiai tinka rankinėms, piniginėms, įvairiems aksesuarams. Augaliniu būdu rauginta oda (dar vadinama vegetable tanned arba veg tan) yra standesnė, natūralios spalvos, geriau laiko formą. Ji ideali diržams, portfeliams, kitiems dirbiniams, kuriems reikia struktūros.
Pradedantiesiems rekomenduoju pradėti nuo chromu raugintos odos. Ji atlaidesnė klaidoms, lengviau su ja dirbti, nereikia papildomų apdailos žingsnių. Storis turėtų būti apie 1.5-2 mm piniginėms ir panašiems dirbiniams. Diržams reikės storesnės – apie 3-4 mm.
Kur pirkti? Lietuvoje yra kelios specializuotos odos parduotuvės, bet galite rasti ir internete. Nerekomenduoju pirkti iš Kinijos už labai mažas kainas – dažnai tokia oda būna prasto kvaliteto. Geriau nusipirkti vieną gerą odos gabalą už 15-20 eurų, nei tris prastus už tą pačią kainą. Pradžioje pakaks nedidelių gabalų – 30×30 cm kvadratas jau leis pasidaryti piniginę ar kortelių dėklą.
Pirmasis projektas: paprastas kortelių dėklas
Dabar prie konkretybių. Kortelių dėklas – tai idealus pirmasis projektas. Jis paprastas, nereikia daug medžiagos, bet rezultatas atrodo profesionaliai. Man pirmąjį užtruko gal dvi valandas, įskaitant visus klaidų taisymus.
Jums reikės dviejų odos gabalų: vieno didesnio (apie 10×20 cm) ir vieno mažesnio (apie 10×8 cm). Mažesnis gabalas bus kišenė kortelėms. Pirmiausia išsikirpkite abi dalis kuo tiksliau – nuo to priklausys galutinis rezultatas. Naudokite liniuotę ir žymėkite liniją prieš kirpdami.
Dabar paimkite mažesnį gabalą ir pritvirtinkite jį prie didesnio taip, kad apačioje ir šonuose būtų vienodi kraštai. Galite laikinai priklijuoti nedideliais klijų taškais arba naudoti segtukus (tik atsargiai, kad neliktų skylučių matomose vietose). Dabar pažymėkite šilu skylučių vietas – maždaug 5 mm nuo krašto. Pradėkite nuo apačios ir eikite palei šonus. Viršų palikite atvirą – ten dėsite korteles.
Pradurkite skylutes. Čia reikės šiek tiek jėgos, bet nebijokite – oda atlaikys. Svarbu daryti skylutes statmenai, kad jos būtų vienodo dydžio iš abiejų pusių. Dabar prasideda magiškasis momentas – siuvimas. Įverskite siūlą į abi adatas taip, kad siūlo vidurys būtų pirmoje skylutėje. Toliau siuvate taip: vieną adatą kišate iš vienos pusės, kitą iš kitos, ir traukiate. Kiekviena skylutė – abi adatos iš skirtingų pusių. Skamba sudėtingai, bet po trijų skylučių jau suprasite sistemą.
Kai baigsite siūti, siūlo galus galite arba užmegzti mazgeliu, arba (profesionalesnis būdas) užlipdyti specialiu klijais ir įstumti atgal į paskutinę skylutę. Ir viskas – turite savo pirmąjį odos dirbinį! Galbūt jis nebus tobulas, bet būsite jį padarę patys, o tai jau daug.
Einame toliau: paprasta piniginė
Kai jau pasijusite pasitikintys su kortų dėklu, galite pereiti prie šiek tiek sudėtingesnio projekto – piniginės. Yra daugybė dizainų, bet aš jums papasakosiu apie paprasčiausią variantą, kurį ir pats dariau pirmąjį kartą.
Reikės vieno odos gabalo maždaug 20×20 cm. Taip, tik vieno! Idėja tokia: iškirpsite vieną gabalą ir jį sulankstysite taip, kad susidarytų piniginės forma. Pirmiausia nubrėžkite ant odos stačiakampį 20×18 cm. Iškirpkite. Dabar pažymėkite viduryje lenkimo liniją (ties 10 cm). Galite lengvai įbrėžti peiliuku išilgai liniuotės – tai padės odai gražiau lenkti.
Sulenkite odą per pusę. Dabar turite du sluoksnius 10×18 cm. Siūsite tik šonus – po vieną siūlę kiekviename šone. Pažymėkite skylutes šilu, pradurkite, siūkite. Tas pats principas kaip ir su kortų dėklu. Kai baigsite, apverskite – turite paprasčiausią, bet funkcionalią piniginę.
Galite ją patobulinti: pridėti vidinę kišenę kortelėms (tiesiog prisiūkite mažesnį odos gabalą prie vidaus prieš sulenkdami), įdegti savo inicialus (tam reikės specialių įrankių, bet galima apsieiti ir be to), apdoroti kraštus specialiu vaškuoju preparatu. Bet net ir be visų šių papildomų dalykų, turėsite unikalią piniginę, kurios niekas kitas neturės.
Vienas patarimas: prieš pradėdami tikrą projektą, pasidarykite šabloną iš popieriaus. Iškirpkite, sulenkite, pažiūrėkite, ar visos proporcijos teisingos. Tai sutaupo daug laiko ir odos, nes klaidas geriau daryti ant popieriaus nei ant brangios medžiagos.
Diržas – klasika, kuri niekada nenusibosta
Diržas buvo mano antrasis projektas, ir jis man atrodė daug bauginantis nei iš tiesų buvo. Pagrindinė problema – reikia ilgo odos gabalo ir specialios sagtis. Bet kai viską susidedate, suprantate, kad tai vienas paprasčiausių projektų.
Pirmiausia reikia nuspręsti, kokio ilgio diržo jums reikia. Paprasta formulė: jūsų liemens apimtis plius 30 cm. Tie papildomi centimetrai reikalingi sagtims ir tam, kad diržas galėtų būti reguliuojamas. Plotis – standartinis yra 3.5-4 cm, bet galite daryti ir siauresnius, ir platesnius, priklausomai nuo stiliaus.
Diržui tikrai reikia storesnės odos – mažiausiai 3 mm, o geriausia 4 mm. Čia augaliniu būdu rauginta oda yra geresnis pasirinkimas, nes ji standesnė ir geriau laiko formą. Iškirpkite ilgą juostą pagal jūsų matmenis. Čia labai svarbu kirpti tiesiai – net mažiausias nuokrypis bus matomas.
Viename gale reikės pritvirtinti sagtį, kitame – padaryti skylutes. Sagčiai paprastai reikia iškirpti plyšį ir ją įsegti (yra skirtingų tipų sagčių, bet paprasčiausios tiesiog užsisega). Skylutes galite padaryti specialiu skylių muštuvu arba net paprastu grąžtu. Standartiniai atstumai tarp skylučių – 2.5 cm, ir jų reikia padaryti bent 5, kad diržas būtų reguliuojamas.
Dabar ateina smagi dalis – apdaila. Diržo kraštus galite nušlifuoti šlifavimo popieriumi, tada apdoroti specialiu vaškuoju preparatu arba net paprastu vašku. Tai suteikia profesionalaus išvaizdos ir apsaugo kraštus nuo nusidėvėjimo. Galite įdegti raštus, pridėti dekoratyvių elementų, nudažyti – galimybės beribės.
Vienas svarbus patarimas: prieš darydami skylutes, užsidėkite diržą ir tiksliai pažymėkite, kur jų reikia. Nieko baisesnio nei diržas su skylutėmis ne toje vietoje. Klausk manęs, aš žinau iš patirties.
Klaidos, kurių verta vengti
Per savo kelionę odos dirbinių pasaulyje esu padaręs beveik visas įmanomas klaidas. Ir žinot ką? Tai normalu. Bet kad jūs galėtumėte jų išvengti, pasidalinsiu savo patirtimi.
Pirmoji ir didžiausia klaida – skubėjimas. Oda yra medžiaga, kuri neatleisdama klaidų. Jei neteisingai iškirpsite, negalėsite priklijuoti gabalo atgal. Jei pradusite skylutę ne ten, ji liks ten amžinai. Todėl visada skirti laiko planavimui, matavimui, žymėjimui. Geriau du kartus pamatuoti, vieną kartą iškirpti.
Antroji klaida – bandymas sutaupyti ant įrankių. Aš suprantu, specialūs įrankiai kainuoja. Bet tikėkite manimi, bandymas siūti odą su paprastomis siuvimo adatomis arba kirpti su bukais žirklėmis tik sukels frustraciją. Nereikia pirkti brangiausių įrankių, bet bent jau baziniai turėtų būti tinkami darbui su oda.
Trečioji klaida – netinkamos odos pasirinkimas projektui. Aš kartą bandžiau padaryti diržą iš plonos, minkštos odos. Rezultatas? Diržas, kuris po savaitės atrodė kaip skuduras. Kiekvienas projektas reikalauja tam tikro tipo odos. Diržams – storos ir standžios, piniginėms – vidutinio storio ir lanksčios, rankinėms – minkštos ir tvirtos. Jei abejojate, pasikonsultuokite su pardavėju.
Ketvirta klaida – nepraktikavimas ant atliekų. Turite naują techniką ar įrankį? Pirmiausia išbandykite ant odos likučio. Norite išbandyti naują dažų spalvą? Pirmiausia ant mažo gabaliuko. Tai sutaupo daug nervų ir pinigų.
Ir paskutinė klaida, kurią matau pas daugelį pradedančiųjų – per didelis perfekcionizmas. Taip, jūsų pirmasis darbas nebus tobulas. Ir antrasis irgi. Bet kiekvienas projektas jus mokys kažko naujo. Nesustokite po pirmosios nesėkmės. Aš savo pirmąją piniginę išmečiau po dviejų dienų, nes man atrodė, kad ji siaubinga. Dabar gailiuosi – turėčiau ją būti pasilikęs kaip priminimą, iš kur pradėjau.
Kai jau įgavote pasitikėjimo: ką toliau
Taigi, jau pasidarėte kelis paprastus dirbinius, jaučiatės pasitikintys. Kas toliau? Galimybių yra be galo daug, ir čia prasideda tikroji pramoga.
Galite pradėti eksperimentuoti su spalvomis. Odos dažymas – tai atskiras menas. Yra specialūs odos dažai, kuriais galite nudažyti natūralią odą bet kokia spalva. Arba galite naudoti patinų techniką – tai kai ant šviesios odos sukuriate tamsesnes vietas trinant specialiais preparatais. Rezultatas atrodo labai autentiškai.
Įdegimas (arba embossing) – dar viena įdomi technika. Tam reikia specialių įrankių, kurie kaitinami ir įspaudžiami į odą, paliekant raštą. Galite įdegti inicialus, ornamentus, net sudėtingas piešinius. Yra elektriniai įdegimo įrankiai, bet galima naudoti ir paprastus, kuriuos kaitinate ant viryklės.
Sudėtingesni projektai: rankinės, kuprinės, portfeliai, batų priedai, net apyrankės ir papuošalai. Kuo daugiau praktikuositės, tuo sudėtingesnius projektus galėsite įgyvendinti. Aš dabar dirbu prie savo pirmosios rankinės – tai projektas, kuris užtruks kelis mėnesius, bet rezultatas bus vertas.
Galite pradėti mokytis ir papildomų technikų: odinių raištelių pynimo, metalinių detalių tvirtinimo, įvairių užsegimų sistemų. Kiekviena nauja technika atveria naujas galimybes.
Ir kas žino, galbūt tai taps ne tik hobiu, bet ir papildomų pajamų šaltiniu. Rankų darbo odos dirbiniai yra labai vertinami, žmonės moka už juos gerus pinigus. Aš pats jau esu gavęs kelias užsakymų iš draugų ir pažįstamų. Tai malonu ne tik finansiškai, bet ir moraliai – žinoti, kad kažkas vertina tavo darbą.
Kai rankos jau žino, ką daro
Žinote, kas labiausiai keičiasi, kai pradedi dirbti su oda? Ne tik įgūdžiai ar darbų kokybė. Keičiasi tavo požiūris į daiktus apskritai. Pradedi vertinti rankų darbą, suprantai, kiek pastangų reikia sukurti net paprasčiausią dirbinį. Parduotuvėje pamatęs gerą odos dirbinį nebežiūri tik į kainą – matai darbo valandas, įgūdžius, medžiagų kokybę.
Odos dirbiniai tapo mano būdu atsipalaiduoti po darbo. Kai sėdi prie stalo, koncentruojies į siūlę, į kiekvieną judesį – visos kitos mintys išnyksta. Tai beveik kaip meditacija, tik su praktiškais rezultatais. Po kelių valandų darbo turi ne tik ramią galvą, bet ir konkretų daiktą, kurį gali naudoti ar padovanoti.
Pradėti niekada nėra per vėlu. Aš pažįstu žmogų, kuris pradėjo mokytis dirbti su oda būdamas 65-erių. Dabar jis daro nuostabius dirbinius ir sako, kad tik gaili, jog nepradėjo anksčiau. Nereikia jokių specialių talentų ar gebėjimų – tik noro mokytis ir kantrybės praktikuoti.
Taigi, jei jau seniai galvojate apie tai, kad norėtumėte išbandyti – tiesiog pradėkite. Nusipirkite nedidelį odos gabalą, keletą pagrindinių įrankių ir pasidarykite tą pirmąjį kortelių dėklą. Galbūt jis bus kreivas, galbūt siūlės bus netolygios, bet tai bus jūsų. Ir kas žino, galbūt po metų jau siūsite savo trečią rankinę ar dešimtąjį diržą. Svarbu tik pradėti. O visa kita ateina su praktika, klaida po klaidos, siūle po siūlės.
