Kodėl verta pradėti savo podcast’ą?
Žinai, kai pirmą kartą pagalvojau apie podcast’ų kūrimą, man atrodė, kad tai kažkas neįtikėtinai sudėtingo. Reikia įrangos, techninių žinių, o ir kas norės manęs klausyti? Bet štai dabar, kai jau keleri metai kuriu turinį, galiu pasakyti – podcast’as yra vienas iš geriausių būdų dalintis savo mintimis, patirtimi ir aistra su pasauliu.
Podcast’ai tapo tikru reiškiniu. Žmonės klausosi jų važiuodami į darbą, sportuodami, gamindami vakarienę ar tiesiog vaikščiodami. Tai intymi medija – tavo balsas tiesiogiai žmogaus ausyse. Nėra jokių tarpininkų, jokių reklaminių skydelių ar algoritmų, kurie nutildytų tavo žinią. Tiesiog tu ir tavo klausytojai.
O gražiausia? Pradėti galima su minimalia įranga ir investicijomis. Nebereikia radijo stoties ar televizijos kanalo. Tereikia mikrofono, kompiuterio ir kažko, apie ką norėtum kalbėti. Skamba paprasta, tiesa? Na, iš dalies taip ir yra, bet yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti prieš šokant į šį nuotykį.
Nuo ko pradėti: idėja ir koncepcija
Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą – apie ką tu kalbėsi? Ir ne, „apie viską” nėra geras atsakymas. Aš žinau, kad gali atrodyti, jog apimant platesnę temą pritrauksi daugiau žmonių, bet realybė yra priešinga. Žmonės ieško specifinio turinio, kuris atitinka jų interesus.
Pagalvok, kas tau pačiam įdomu. Gal esi kulinarijos entuziastas? O gal mėgsti analizuoti filmus? Ar turi unikalią patirtį versle, kelionėse, tėvystėje? Geriausi podcast’ai gimsta iš tikros aistros. Kai tau pačiam įdomu, tas entuziazmas persiduoda klausytojams.
Vienas mano draugas pradėjo podcast’ą apie senovinius kompiuterinius žaidimus. Atrodė, kad tai labai siaura niša, bet žinai ką? Dabar jis turi ištikimą bendruomenę, kuri laukia kiekvieno naujo epizodo. Žmonės mėgsta specifinį turinį, kuris kalba būtent jiems.
Kai jau turi temą, pagalvok apie formatą. Ar tai bus solo monologai? Interviu su įdomiais žmonėmis? Diskusijos su bendraautoriu? Edukaciniai epizodai? Pasakojimai? Kiekvienas formatas turi savo privalumų. Solo podcast’ai lengviausi logistiškai – nereikia derinti grafikų su kitais žmonėmis. Bet interviu formato podcast’ai dažnai įdomesni klausytojams, nes čia vyksta tikras pokalbis, netikėtumai, skirtingos nuomonės.
Techninė pusė: įranga ir programinė įranga
Gerai, dabar apie techniką. Ir čia turiu gerą žinią – nebūtina iškart investuoti tūkstančius eurų. Pradėti galima su labai paprastu setu.
Pirmiausia – mikrofonas. Taip, techniškai galėtum įrašinėti ir su telefonu ar kompiuterio mikrofonu, bet garso kokybė bus prasta. Ir čia yra dalykas – žmonės atleis vidutinišką turinį, bet ne blogą garsą. Jei ausyse šniokščia, aidisi ar girdisi kažkokie keisti triukšmai, klausytojai tiesiog išjungs.
Pradedantiesiems rekomenduočiau USB mikrofoną. Tai paprasčiausias variantas – tiesiog įkiši į kompiuterį ir veikia. Yra puikių variantų už 50-100 eurų. Populiariausi pasirinkimai – Audio-Technica ATR2100x arba Blue Yeti. Aš pats pradėjau su pigiu USB mikrofonu, ir pirmieji 20 epizodų buvo įrašyti būtent su juo.
Jei planuoji daryti interviu ar diskusijas, gali prireikti kelių mikrofonų. Arba galite įrašinėti nuotoliniu būdu – yra puikių platformų kaip Riverside.fm ar Zencastr, kurios leidžia įrašyti aukštos kokybės pokalbius internetu. Kiekvienas dalyvis įrašomas atskirai savo kompiuteryje, todėl net jei internetas lėtas, garso kokybė nekenčia.
Dėl programinės įrangos – yra daug nemokamų variantų. Audacity yra klasika, nors sąsaja šiek tiek pasenusi. Garageband puikus, jei naudoji Mac. Aš asmeniškai naudoju Reaper – tai profesionali programa, bet labai prieinama kaina, ir yra nemokamas bandomasis laikotarpis.
Įrašinėti geriausia rambioje vietoje. Nebūtina turėti profesionalią studiją – užtenka kambario su kilimais, užuolaidomis, knygų lentynomis. Visi šie daiktai sugeria garsą ir sumažina aidą. Kai pirmą kartą įrašinėjau, tiesiog užsimesdavau antklodę ant galvos – atrodė kvailai, bet veikė!
Turinys yra karalius: kaip kurti įtraukiančius epizodus
Technologija svarbi, bet turinys – štai kas iš tiesų svarbu. Galėtum turėti geriausią mikrofoną pasaulyje, bet jei tavo podcast’as nuobodus, niekas neklausys.
Pirmiausia – struktūra. Net jei tavo podcast’as atrodo spontaniškas ir laisvas, už to turėtų būti bent minimali struktūra. Įžanga, pagrindinė dalis, užbaiga. Skamba elementaru, bet nustebsi, kiek žmonių tiesiog pradeda kalbėti be jokio plano ir po to klaidžioja nuo temos prie temos.
Aš visada darau bent trumpą planą prieš kiekvieną epizodą. Nebūtinai detalų scenarijų – tiesiog pagrindinius punktus, kuriuos noriu aptarti. Tai padeda išlikti kelyje ir neužmiršti svarbių dalykų. Ypač svarbu, kai darai interviu – turėk paruoštų klausimų, bet nebijok nukrypti nuo jų, jei pokalbis veda įdomia linkme.
Dėl epizodo ilgio – nėra vieno teisingo atsakymo. Kai kurie sėkmingi podcast’ai trunka 15 minučių, kiti – 3 valandas. Bet pradedantiesiems rekomenduočiau laikytis 20-40 minučių. Tai pakankamai ilgai, kad galėtum išplėtoti temą, bet ne per ilgai, kad žmonės nuobodžiautų.
Ir dar vienas patarimas – pirmieji keli sakiniai yra kritiniai. Žmonės nusprendžia per pirmąsias 30 sekundžių, ar verta klausytis toliau. Nešvaistyk laiko ilgoms įžangoms ar atsiprašinėjimams. Iškart įtrauk klausytoją – užduok intriguojantį klausimą, papasakok šokiruojantį faktą, pažadėk vertę.
Redagavimas: kaip paversti žalią įrašą poliruotu produktu
Gerai, turi įrašą. Dabar ką? Redagavimo procesas gali būti labiausiai laiko reikalaujanti podcast’o kūrimo dalis, bet čia ir vyksta magija.
Pirmiausia – išklausyk visą įrašą. Taip, žinau, gali būti nemalonu klausytis savo balso (visi jaučiamės keistai girdėdami save įraše), bet tai būtina. Užsirašyk, kur reikia iškirpti pauzes, „eeee” garsus, klaidas, nukrypimus nuo temos.
Kiek redaguoti? Čia priklauso nuo tavo stiliaus. Kai kurie podcast’ai beveik neredaguojami – paliekami visi netobulumai, nes tai suteikia autentiškumo. Kiti kruopščiai išvalo kiekvieną mažą defektą. Aš paprastai iškirpu ilgas pauzes, akivaizdžias klaidas ir dalykus, kurie tiesiog neveikia, bet palieku natūralų pokalbio tėkmę.
Svarbu neperredaguoti. Jei iškirpsi kiekvieną „eeee” ir kiekvieną pauzę, skambės dirbtinai ir nenatūraliai. Žmonės mėgsta girdėti tikrus žmones, ne robotus.
Muzika ir garso efektai gali pridėti profesionalumo. Įžangos ir užbaigos muzika padeda sukurti atpažįstamumą – žmonės iškart žino, kad tai tavo podcast’as. Yra daug svetainių, kur galima rasti nemokamos ar pigios muzikos – Epidemic Sound, Artlist, net YouTube Audio Library. Tik būtinai įsitikink, kad turi teisę naudoti muziką podcast’uose.
Garso normalizavimas ir kompresija – šie techniniai dalykai skamba bauginančiai, bet iš tikrųjų tai tik užtikrina, kad tavo balsas skamba vienodu garsumu visame epizode. Dauguma redagavimo programų turi automatinius įrankius tam.
Publikavimas ir platinimas: kaip pasiekti klausytojus
Tavo epizodas paruoštas. Dabar reikia jį išleisti į pasaulį. Bet kaip?
Pirma, reikia podcast’ų hostingo platformos. Tai ne tas pats kas Spotify ar Apple Podcasts – tai vieta, kur fiziškai saugomi tavo audio failai. Populiarios platformos: Buzzsprout, Libsyn, Anchor (dabar Spotify for Podcasters), Podbean. Daugelis jų turi nemokamus planus pradedantiesiems.
Šios platformos automatiškai paskirsto tavo podcast’ą į visas pagrindines platformas – Apple Podcasts, Spotify, Google Podcasts ir kitas. Tai labai patogu, nes nereikia rankiniu būdu kelti į kiekvieną platformą atskirai.
Dėl publikavimo grafiko – nuoseklumas yra raktas. Geriau publikuoti kas dvi savaites nuolat, nei kas savaitę, bet paskui dingti mėnesiui. Žmonės įprantina prie tavo grafiko ir laukia naujų epizodų. Aš rekomenduoju pradėti su vienu epizodu per savaitę arba kas dvi savaites.
Dabar apie sunkiausią dalį – kaip pritraukti klausytojų? Nes gali turėti geriausią podcast’ą pasaulyje, bet jei niekas apie jį nežino, niekas ir neklausys.
Socialiniai tinklai – tavo geriausi draugai. Dalinkis kiekvienu nauju epizodu Facebook, Instagram, Twitter, LinkedIn – kur tik yra tavo auditorija. Bet ne tik dalinkis nuorodą – sukurk intriguojantį aprašymą, ištrauk įdomiausią citatą, padaryk patrauklų vaizdą.
Audiograms – tai trumpi video klipai su audio fragmentu iš tavo epizodo ir bangų forma arba subtitrai. Jie puikiai veikia socialiniuose tinkluose, nes žmonės gali žiūrėti be garso. Yra įrankių kaip Headliner ar Wavve, kurie leidžia lengvai juos sukurti.
Bendradarbiavimas su kitais podcast’eriais – vienas efektyviausių būdų augti. Dalyvauk kituose podcast’uose kaip svečias, kviesk kitus į savo podcast’ą. Tai win-win situacija – abu gaunate priėjimą prie vienas kito auditorijos.
Monetizavimas: ar galima užsidirbti iš podcast’o?
Gerai, būkime atviri – dauguma žmonių nepraturtės iš podcast’ų. Bet taip, galima užsidirbti, jei turi pakankamai didelę ir įsitraukusią auditoriją.
Reklamos – tradicinis būdas. Kai turi stabilią klausytojų bazę (paprastai bent keli tūkstančiai parsisiuntimų per epizodą), gali prisijungti prie reklamų tinklų kaip Midroll ar AdvertiseCast. Arba ieškoti tiesioginių rėmėjų, kurių produktai ar paslaugos atitinka tavo auditoriją.
Patreon ir kitos narystės platformos leidžia klausytojams tiesiogiai remti tave. Mainais gali siūlyti ekstra turinį, ankstyvą priėjimą prie epizodų, užkulisius. Tai veikia geriau, kai turi stiprią bendruomenę, kuri tikrai vertina tavo darbą.
Produktai ir paslaugos – podcast’as gali būti puikus būdas reklamuoti tai, ką parduodi. Jei esi konsultantas, treneris, autorius, kalbėtojas – podcast’as padeda pastatyti tave kaip ekspertą ir pritraukti klientų.
Bet atvirai – pirmaisiais metais greičiausiai neuždirbi daug arba nieko. Ir tai normalu. Podcast’as pirmiausia turėtų būti apie aistrą, bendruomenės kūrimą, dalijimąsi žiniomis. Pinigai, jei ateina, yra bonusas.
Klaidos, kurių verta vengti
Leisk pasidalinti keletu klaidų, kurias mačiau (ir kai kurias padariau pats).
Pirma – per didelis perfekcionizmas. Žinau žmones, kurie planavo pradėti podcast’ą metus, bet niekada nepradėjo, nes viskas turėjo būti tobula. Bet štai tiesa – tavo pirmieji epizodai bus prastokai. Ir tai normalu. Visi pradeda nuo kažkur. Svarbu pradėti, mokytis ir tobulėti.
Antra – ignoravimas savo auditorijos. Kai pradedi gauti klausytojų, klausyk jų atsiliepimų. Ką jie mėgsta? Ko nori daugiau? Podcast’as turėtų būti dialogas, ne monologas.
Trečia – nereguliarumas. Jei pradedi, įsipareigok tam. Nieko labiau nenuvilia nei podcast’as, kuris staiga dingsta keliems mėnesiams be jokio paaiškinimo.
Ketvirta – per daug rūpinimasis skaičiais. Taip, statistika svarbi, bet neturi leisti jai tave paralyžiuoti. Jei turi net 50 ištikimų klausytojų, kurie mėgsta tavo turinį – tai jau laimėjimas. Nepalygink savęs su Joe Rogan ar kitais milžinais.
Penkta – blogas garso kokybė. Jau minėjau, bet verta pakartoti – investuok bent minimaliai į gerą mikrofoną ir mokykis pagrindų garso įrašymo. Tai skirtumas tarp podcast’o, kurį žmonės klausosi, ir to, kurį išjungia po 30 sekundžių.
Kai balsas tampa tavo ženklu
Žinai, kas įdomiausia podcast’ų kūrime? Tai, kaip tavo balsas tampa dalimi žmonių kasdienybės. Gaunu žinučių nuo žmonių, kurie sako, kad jaučiasi lyg pažįstų mane asmeniškai, nors niekada nesame susitikę. Podcast’as sukuria unikalų ryšį tarp kūrėjo ir klausytojo.
Pradėti podcast’ą nėra lengva – reikia laiko, pastangų, kantrybės. Bus epizodų, kuriais būsi nepatenkintas. Bus savaičių, kai neturėsi įkvėpimo. Bus momentų, kai pagalvosi, ar verta tęsti.
Bet jei turi kažką pasakyti, jei nori dalintis savo žiniomis, istorijomis ar aistra su pasauliu – podcast’as yra neįtikėtinas įrankis. Tai ne tik apie technologijas ar statistiką. Tai apie žmogišką ryšį, apie bendruomenės kūrimą, apie tai, kad tavo balsas gali pasiekti žmones visame pasaulyje.
Taigi, ką sakai? Gal laikas įjungti tą mikrofoną ir pradėti kalbėti? Pasaulis laukia tavo balso. Galbūt ne milijonai žmonių iš karto, bet tikrai yra žmonių, kuriems būtent tavo perspektyva, tavo patirtis, tavo istorijos bus vertingos ir įdomios. Ir argi ne tam mes visi čia – dalintis, mokytis, augti kartu?
