Kodėl riedučiai – tai ne tik vaikų pramoga
Kai kas nors pamini riedučius, daugeliui iškart į galvą šauna vaizdinys apie vaikus, besisukančius parke. Bet tiesą sakant, riedučiai jau seniai peržengė vaikystės pramogos ribas. Šiandien tai ir sportas, ir transporto priemonė, ir puikus būdas palaikyti formą. Matau, kaip vis daugiau suaugusiųjų pasirenka riedučius kaip alternatyvą bėgimui ar dviračiui – mažiau apkrauna kelius, o kalorijų sudegina ne ką mažiau.
Riedučių pasaulis yra tikrai platus ir įvairus. Čia rasite ir paprastų rekreacinio riedėjimo modelių, ir greičio demonų profesionalams, ir agresyvaus riedėjimo riedučių, skirtų triukams ir šuoliams. Kiekvienas tipas turi savo specifiką, konstrukciją ir paskirtį. Todėl prieš lekiant į parduotuvę ar naršant internetines svetaines, verta susipažinti su pagrindiniais dalykais, kurie padės išsirinkti būtent jums tinkančius riedučius.
Kokie riedučiai kam skirti
Pirmiausia reikia suprasti, kokiam tikslui jums reikalingi riedučiai. Skirtingi modeliai skirti skirtingoms reikmėms, ir čia nėra universalaus sprendimo. Rekreacinio riedėjimo (fitness) riedučiai yra populiariausi tarp pradedančiųjų ir tų, kas tiesiog nori maloniai praleisti laiką. Jie paprastai turi didesnius ratus (80-90 mm), patogų batą ir neblogą stabilumą. Tokie riedučiai puikiai tinka pasivažinėjimui parke, pajūryje ar miesto takais.
Greičio riedučiai (speed skating) – tai jau rimtesnis reikalas. Jų ratai dar didesni (100-125 mm), konstrukcija žemesnė, o batas dažnai puslietinis, suteikiantis daugiau judesio laisvės. Tokiais riedučiais galima išvystyti tikrai įspūdingą greitį, bet pradedantiesiems jie tikrai netinka – reikia ir patirties, ir neblogos fizinės formos.
Agresyvaus riedėjimo (aggressive) riedučiai skirti tiems, kas mėgsta triukus, šuolius ir riedėjimą rampomis. Jų ratai maži (54-60 mm), konstrukcija tvirta ir sunkesnė, o tarp ratų yra specialios grotelės (soul plate) slydimui. Jei nesate tikras, kad norite mėginti backflipus ant pusrūrio, šie riedučiai tikrai ne jums.
Dar yra off-road riedučiai su dideliais pripučiamais ratais, ledo riedučių tipo modeliai ir net elektriniai riedučiai. Bet daugumai žmonių, ypač pradedantiesiems, labiausiai tiks būtent rekreacinio tipo riedučiai.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis pirmuosius riedučius
Jei dar niekada nesate riedėję arba turite labai mažai patirties, yra keletas svarbių dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Pirma ir svarbiausia – dydis. Riedučiai turi tikti kaip pirštinė. Per dideli riedučiai reiškia blogą kontrolę ir pūsles ant kojų, per maži – sugniaužtas kojas ir skausmą. Daugelis gamintojų nurodo, kad jų riedučiai atitinka įprastą batų dydį, bet patikėkite – geriau pasitikrinti atsiliepimus ar net nueiti į parduotuvę ir pasimatuoti.
Bato tipas irgi svarbus. Minkšti batai (soft boot) yra patogūs ir gerai vėdina, bet suteikia mažiau paramos. Kieti batai (hard boot) geriau palaiko kulkšnį ir suteikia daugiau kontrolės, bet prie jų reikia priprasti. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojami pusiau kieti batai – geras kompromisas tarp patogumo ir paramos.
Ratų dydis ir kietumas – dar viena svarbi detalė. Didesni ratai reiškia didesnį greitį ir geresnį riedėjimą per nelygius paviršius, bet mažesnį stabilumą. Mažesni ratai suteikia geresnę kontrolę ir stabilumą, bet reikia daugiau pastangų įsibėgėti. Pradedantiesiems rekomenduojami 80-84 mm ratai. Kietumas matuojamas „A” skalėje – minkštesni ratai (78-82A) suteikia geresnį sukibimą, kietesni (84-88A) ilgiau tarnauja ir leidžia išvystyti didesnį greitį.
Guoliai žymimi ABEC skaičiumi (ABEC 1, 3, 5, 7, 9). Kuo didesnis skaičius, tuo tikslesnis guolis, bet pradedantiesiems tikrai pakanka ABEC 5 ar 7. Brangūs ABEC 9 guoliai bus tiesiog švaistymas pinigų, jei dar tik mokotės važiuoti.
Kaip išsirinkti riedučius pažengusiems
Kai jau turite patirties ir žinote, ko norite, riedučių pasirinkimas tampa ir paprastesnis, ir sudėtingesnis vienu metu. Paprastesnis, nes jau suprantate savo poreikius, sudėtingesnis, nes pradedi ieškoti specifinių charakteristikų ir detalių.
Jei jau mėgstate greitį ir ilgas distancijas, verta pažvelgti į fitness ar net speed skating modelius su didesniais ratais. 90-100 mm ratai leis išvystyti gerą greitį ir mažiau pavargti ilgose trasose. Tokiems riedučiams dažnai naudojami aliuminio rėmai, kurie yra lengvesni už plastikinių kompozitų rėmus, bet ir brangesni.
Jei domina triukai ir agresyvus riedėjimas, reikės specialių riedučių su tvirtais rėmais, mažais ratais ir soul plate. Čia svarbu pasirinkti patikimą gamintoją, nes tokie riedučiai patiria dideles apkrovas. Rollerblade, USD, Razors – tai patikimos markės šioje srityje.
Pažengusiems riedėjams verta investuoti į kokybiškus guolius. ILQ ar Twincam guoliai dažnai būna geresni už ABEC sistemos guolius, nors ir brangesni. Taip pat galima eksperimentuoti su skirtingo kietumo ratais – minkštesni priekyje geresniam sukibimui posūkiuose, kietesni gale ilgesniam tarnavimo laikui.
Apsaugos – ne tik vaikams
Dabar apie tai, ko daugelis nenori girdėti, bet kas yra itin svarbu – apsaugos. Taip, žinau, atrodo ne itin stilinga, bet patikėkite, kai kritimas neišvengiamas (o jis tikrai neišvengiamas), būsite dėkingi už kiekvieną apsaugos elementą.
Šalmas – tai ne diskusijos objektas. Galvos smegenų traumos nėra juokingos, ir net paprastas kritimas gali baigtis ligoninėje. Šalmas turi būti sertifikuotas, tinkamo dydžio ir gerai pritvirtintas. Nebūtinai pirkti brangiausią, bet tikrai neverta taupyti ant saugumo.
Riešų apsaugos yra antra svarbiausia apsaugos dalis. Kai kritę, instinktyviai ištiesiame rankas, ir riešai patiria didžiulę apkrovą. Lūžę riešai – viena dažniausių riedėjimo traumų, kurių lengvai galima išvengti su tinkamomis apsaugomis.
Kelių ir alkūnių apsaugos taip pat labai rekomenduojamos, ypač pradedantiesiems. Taip, jos gali atrodyti nepatogios, bet po pirmojo rimtesnio kritimo suprasite jų vertę. Šiuolaikinės apsaugos yra gana kompaktiškos ir netrukdo judėti.
Kiek kainuoja normalūs riedučiai
Pinigų klausimas visada aktualus. Riedučių kainos svyruoja nuo 50 iki 1000 eurų ir daugiau. Bet ar verta pirkti pigiausius? Trumpas atsakymas – ne.
Riedučiai už 50-70 eurų dažniausiai yra žaislai, o ne rimta įranga. Jų guoliai greitai užsikemša, ratai netolygiai nusidėvi, o batai nesuteikia reikiamos paramos. Tokiais riedučiais riedėti nemalonu, ir didelė tikimybė, kad greitai prarasite norą tęsti.
Pradedantiesiems rekomenduočiau skirti 100-200 eurų. Už šiuos pinigus gausite visai solidžius riedučius iš žinomų gamintojų kaip Rollerblade, K2, Powerslide ar Fila. Jie turės normalius guolius, kokybiškus ratus ir patogų batą, kuris tarnaus ne vieną sezoną.
Pažengusiems ir tiems, kas rimtai užsiima riedėjimu, verta investuoti 300-500 eurų ar net daugiau. Už šiuos pinigus gausite tikrai kokybiškus riedučius su aliuminio rėmais, puikiais guoliais ir ilgaamžiais ratais. Profesionalų įranga gali kainuoti ir 800-1000 eurų, bet tai jau tikrai specifinės reikmes.
Nepamirškite įskaičiuoti apsaugos kainos – geras šalmas kainuoja apie 40-80 eurų, pilnas apsaugų komplektas dar apie 50-80 eurų. Taip pat pravers normalios kojinės riedėjimui – paprastos sportinės kojinės gali sukelti trinimą.
Priežiūra ir eksploatacija
Nusipirkę riedučius, nemanykite, kad tai vienkartinė investicija ir daugiau nereikės nieko daryti. Riedučiai reikalauja priežiūros, jei norite, kad jie tarnautų ilgai ir gerai.
Guoliai – tai dalis, kuri reikalauja daugiausiai dėmesio. Po riedėjimo lietuje ar per dulkes, guolius būtina išvalyti ir sutepti. Jei guoliai pradeda girgždėti ar blogai suktis, laikas juos aptarnauti. Guolius galima išardyti, išplauti specialiu valikiu ar izopropilo alkoholiu, išdžiovinti ir sutepti specialiu tepalų. Jei tai atrodo per sudėtinga, galima tiesiog nusipirkti naujus – jie nėra itin brangūs.
Ratai nusidėvi netolygiai, todėl juos reikia periodiškai keisti vietomis (rotacija). Paprastai ratai, esantys išorėje ir gale, nusidėvi greičiau. Keisdami ratus vietomis kas 20-30 valandų riedėjimo, pratęsite jų tarnavimo laiką. Kai ratai nusidėvi iki 70-75 mm (jei pradėjote nuo 80-84 mm), laikas pirkti naujus.
Batų priežiūra taip pat svarbi. Po riedėjimo, ypač prakaituojant, batų vidų verta ištraukti ir leisti išdžiūti. Jei batai sudrėko nuo lietaus, niekada nedžiovinkite jų ant radiatorių ar kitų šilumos šaltinių – tai gali sugadinti medžiagas. Tiesiog įdėkite į vidų laikraščių, kurie sugers drėgmę.
Rėmai ir varžtai taip pat reikalauja patikrinimo. Periodiškai patikrinkite, ar visi varžtai gerai priveržti, ypač prieš ilgą riedėjimą. Atsilaisvinęs varžtas gali sukelti rimtų problemų. Rėmus verta kartais nuvalyti nuo purvo ir dulkių.
Kur ir kaip mokytis riedėti
Turite naujus riedučius, apsaugą, bet nežinote nuo ko pradėti? Visų pirma, nerinkitės mokytis ant kalvos ar šalia judrios gatvės. Ideali vieta pradedantiesiems – lygi aikštelė su geru asfaltu, be mašinų ir didelių žmonių srautų. Mokyklų ar darželių aikštelės savaitgaliais dažnai būna tuščios – puiki vieta.
Pirmiausia išmokite teisingos pozos – keliai šiek tiek sulenkti, kūnas šiek tiek pasilenkęs į priekį, rankos prieš save. Ši poza suteikia stabilumo ir leidžia geriau kontroliuoti judėjimą. Dažniausiai pradedantieji klaida – per tiesios kojos ir atsilošęs kūnas, kas veda prie kritimų atgal.
Išmokite stabdyti! Tai vienas svarbiausių dalykų. Dauguma riedučių turi stabdį ant dešinio riedučio galo. Stabdyti reikia iškeliant priekinę kojos dalį ir spaudžiant stabdį į žemę, kol sustojate. Iš pradžių tai atrodo keista, bet su praktika tampa natūralu. Taip pat naudinga išmokti T-stabdį – vieno riedučio pastatymą statmenai už kito, kas leidžia švelniai stabdyti.
Jei turite galimybę, verta pasiimti kelis pamokas su instruktoriumi. Daugelyje miestų yra riedėjimo mokyklų ar klubų, kur galima išmokti pagrindų ir gauti naudingų patarimų. Taip pat YouTube pilnas nemokamų pamokų, nors gyvai gauti grįžtamąjį ryšį visada geriau.
Nebijokite kristi – tai neišvengiama mokymosi dalis. Svarbiausia mokytis kristi teisingai – į priekį ant rankų (todėl ir reikalingos riešų apsaugos), o ne atgal ant nugaros ar galvos. Kai jaučiate, kad kritimas neišvengiamas, bandykite kristi į priekį ir į šoną, pasitelkdami apsaugas.
Kai riedėjimas tampa gyvenimo būdu
Įdomu tai, kad riedėjimas dažnai tampa ne tik sportu ar pramoga, bet tikru pomėgiu ir gyvenimo būdu. Pradedi nuo paprastų pasivažinėjimų parke, o po kurio laiko jau planuoji savaitgalius pagal riedėjimo maratonus ar keliones į kitus miestus išbandyti naujų trasų.
Riedėjimo bendruomenė Lietuvoje, nors ir nedidelė, yra labai draugiška ir atvira. Yra organizuojami bendri riedėjimai, vadinamieji „Friday Night Skate” ar panašūs renginiai, kur susiburia dešimtys ar net šimtai riedėjimo entuziastų. Tai puiki proga susipažinti su bendraminčiais, pasidalinti patirtimi ir tiesiog maloniai praleisti laiką.
Daugelis miestų vis labiau pritaiko infrastruktūrą riedėjimui – tiesinami dviračių takai, kuriuos puikiai gali naudoti ir riedėtojai, kuriami specialūs parkai agresyviam riedėjimui. Pajūryje nuo Palangos iki Nidos tęsiasi puikus dviračių takas, kuris vasarą tampa tikru riedėtojų rojumi.
Riedėjimas – tai ne tik fizinė veikla, bet ir būdas pažinti aplinką nauju kampu. Riedant pastebi detales, kurių nepastebėtum vaikščiodamas ar važiuodamas automobiliu. Tai ir meditacija judant – monotoniškas judėjimas, vėjas veide, galimybė pagalvoti ar tiesiog mėgautis akimirka.
Nesvarbu, ar pasirinksite paprastus rekreacinio riedėjimo riedučius trumpiems pasivažinėjimams, ar investuosite į profesionalią įrangą rimtam sportui – svarbiausia, kad tai teiktų malonumą. Riedėjimas gali būti toks, kokį jį padarote – ramus savaitgalio užsiėmimas, intensyvus treniruotė ar ekstremalus sportas. Pradėkite nuo pagrindų, neišsigąskite pirmųjų kritimų, investuokite į tinkamą įrangą ir apsaugą, ir riedėjimas gali tapti vienu mėgstamiausių jūsų užsiėmimų. O kai pajusite tą laisvės jausmą, riedant geru asfaltu saulėtą vasaros vakarą, suprasite, kodėl tiek daug žmonių įsimyli šį sportą.
