Kodėl verta išmokti siūti
Prisipažinsiu, kad mano pirmasis bandymas siūti baigėsi katastrofa – bandžiau pataisyti plyšusias kelnes ir padariau skylę dar didesnę. Bet žinote ką? Dabar galiu pasiūti sau suknelę, kuri tikrai man tinka, o ne ieškoti jos parduotuvėse tarp šimtų variantų, kurie arba per trumpi, arba per ilgi, arba tiesiog ne to kirpimo. Siuvimas – tai ne tik senelių pomėgis ar kažkokia pasenusi tradicija. Tai praktiškas įgūdis, kuris leidžia kurti tai, ko tikrai nori, taupyti pinigus ir net užsidirbti.
Kai išmoksti siūti, atsiveria visai kitas pasaulis. Galite atnaujinti senus drabužius, pritaikyti juos pagal savo figūrą, sukurti unikalius kūrinius, kurių niekas kitas neturės. O dar – tai nuostabus būdas atsipalaiduoti. Kai sėdi prie siuvimo mašinos ir koncentruojuosi į siūlę, visas stresas tiesiog išgaruoja. Bent jau man taip yra.
Kas reikalinga pradedančiajam
Nebėkite iš karto į parduotuvę pirkti brangiausios siuvimo mašinos ir visko, kas tik ten yra. Pradėkime nuo pagrindų. Pirmiausia jums reikės paprasčiausių dalykų: gerų žirklių (ir tai tikrai svarbu – virtuvės peilis čia netiks!), adatų rinkinį, siūlų įvairių spalvų, centimetro, kreidelės ar specialaus žymėjimo pieštuko, sagčių ir, žinoma, audinio.
Dėl siuvimo mašinos – jei dar nežinote, ar siuvimas jums patiks, galite pabandyti paskolinti iš giminių ar draugų. Arba pradėti nuo paprasčiausio rankinio siuvimo. Taip, tai užtruks ilgiau, bet išmoksite suprasti, kaip formuojasi siūlė, kaip veikia audinys. Kai nuspręsite pirkti mašiną, nebūtinai rinkitės naujausią modelį su milijonu funkcijų. Paprasta mechaninė mašina su keliais pagrindiniais dygsniais puikiai tiks pradžiai.
Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamirštama – geras apšvietimas. Siūti pritemusioje patalpoje – tai kelias į galvos skausmą ir sugadintas akis. Pasirūpinkite, kad jūsų darbo vieta būtų gerai apšviesta. Aš naudoju papildomą stalinio lempos, kuri turi lankstų koją – galiu nukreipti šviesą tiksliai ten, kur reikia.
Pirmieji žingsniai su adata rankoje
Prieš pradedant dirbti su siuvimo mašina, verta išmokti pagrindinio rankinio siuvimo. Tai kaip mokytis vairuoti – pirmiausia reikia suprasti principus. Pradėkite nuo paprasčiausio – įverti siūlą į adatą. Skamba juokingai, bet net ir tai turi savo triukus. Pavyzdžiui, siūlo galą galite šiek tiek suvilgyti – tada jis lengviau praeis pro adatos akutę.
Išmokite kelis pagrindinius rankinio siuvimo dygsnių tipus. Paprasčiausias – tai „pirmyn” dygsniai, kai tiesiog veriame adatą aukštyn ir žemyn per audinį. Paskui galite išmokti „atgal” dygsnį, kuris yra tvirtas ir tinka siūlėms, kurios bus apkrautos. Yra dar „paslėptas” dygsnys, kuris naudojamas, kai norite, kad siūlė būtų nematoma – puikus variantas paklotėms ar kai reikia pritvirtinti pamušalą.
Praktikuokitės ant senų skudurų. Imkite bet kokį nereikalingą audinį ir tiesiog siūkite. Bandykite daryti lygias siūles, vienodo ilgio dygsnių. Iš pradžių bus kreiva, nelygiai, siūlai painiosis – visiškai normalu. Aš pirmąsias savo praktikas dariau ant senų pagalvių užvalkalų, ir tik po kelių savaičių mano dygsniai pradėjo atrodyti bent kiek panašūs į siūlę.
Draugystė su siuvimo mašina
Kai jau jaučiatės pasitikintys su adata rankoje, laikas susipažinti su siuvimo mašina. Pirmiausia – perskaitykite instrukciją. Taip, žinau, niekas nenori to daryti, bet su siuvimo mašina tai tikrai verta. Kiekviena mašina turi savo ypatumus, ir geriau sužinoti apie juos iš anksto, nei vėliau stebėtis, kodėl niekas neveikia.
Išmokite teisingai įverti siūlą į mašiną. Tai gali atrodyti sudėtinga su visais tais kabliais ir skylutėmis, bet kai kelis kartus padarote, tampa automatišku veiksmu. Svarbu, kad siūlas būtų įvertas teisingai – priešingu atveju siūlė bus netaisyklinga arba siūlas nuolat trūks. Ir dar – neužmirškite apie apatinio siūlo ritę. Ji turi būti įdėta teisingai ir užpildyta siūlais.
Pradėkite nuo paprasčiausio tiesaus dygsniu. Paimkite du audinio gabalus, sudėkite juos veidais į vidų (tai vadinama „veidas į veidą”) ir siūkite tiesią siūlę maždaug 1-1,5 cm atstumu nuo krašto. Tai vadinama siūlės leidimu. Siuvimo pradžioje ir pabaigoje padarykite keletą dygsnių pirmyn ir atgal – tai vadinama užtvirtimu ir neleidžia siūlei išsiurti.
Audinio pasirinkimas ir paruošimas
Vienas didžiausių naujokų klaidų – pradėti nuo per sudėtingo audinio. Šilkas, veliūras, elastinės medžiagos – tai ne jums, bent jau dar ne dabar. Pradėkite nuo medvilnės. Ji atlaidžiausia, lengvai siuvama, neslysta, nesitempia. Idealus variantas mokytis.
Prieš pradedant siūti, audinį būtina išskalbti ir išlyginti. Daugelis audinių susitraukia po pirmojo skalbimo, ir jei to nepadarysite iš anksto, jūsų pasiūtas drabužis po pirmojo skalbimo gali tapti per mažas. Aš kartą padariau šią klaidą su linine audekliu – pasiuvau sau palaidinę, ir po skalbimo ji tiko nebent vaikui. Pamoka išmokta.
Kai perkate audinį, paimkite šiek tiek daugiau, nei nurodyta išklotinėje. Geriau turėti atsargą, nei vėliau stokoti kelių centimetrų. Paprastai rekomenduojama pirkti 10-20 cm daugiau. Ir dar – jei audinys turi raštą, reikės daugiau, kad galėtumėte suderinti raštą siūlėse.
Nuo išklotinės iki gatavo drabužio
Išklotinė – tai kaip žemėlapis, kuris parodo, kaip iškirpti audinio dalis. Galite nusipirkti gatavų išklotinių arba rasti nemokamų internete. Pradedantiesiems rekomenduoju pradėti nuo labai paprastų dalykų – pagalvės užvalkalo, paprastos sijonėlio ar prijuostės. Nekrėskite į save iš karto sudėtingų projektų su pamušalais, kišenėmis ir užtrauktukais.
Kai turite išklotinę, ją reikia perkelti ant audinio. Jei tai popierinė išklotinė, prisegkite ją smeigtukais prie audinio. Jei tai PDF formatas, kurį atspausdinote, gali reikėti sujungti kelis lapus. Žymėkite audinio neteisingoje pusėje kreidelė ar specialiu žymėjimo pieštuku. Būkite tikslūs – net keli milimetrai gali turėti reikšmės.
Kirpkite aštriais siuvimo žirklėmis. Niekada nenaudokite siuvimo žirklių popieriui kirpti – jos tuoj pat atbuka. Kirpkite lėtai ir tiksliai, stengdamiesi nepakelti audinio nuo stalo. Palikite siūlės leidimus, jei jie nenumatyti išklotinėje – paprastai 1-1,5 cm pakanka.
Siuvimas ir surinkimas
Dabar prasideda pats įdomiausias etapas – siuvimas. Bet prieš tai – smeigtukai. Susmeigkite audinio dalis kartu, kad jos nejudėtų siuvimo metu. Smeigtukai turėtų būti statmeni siūlės linijai, ir jų galvutės turėtų būti nukreiptos į išorę – tada galėsite lengvai juos ištraukti siuvimo metu.
Siuvimo mašinos adata turėtų eiti maždaug 1-1,5 cm atstumu nuo audinio krašto, nebent išklotinėje nurodyta kitaip. Stenkitės išlaikyti vienodą atstumą – daugelis siuvimo mašinų turi specialias žymes ant plokštelės, kurios padeda orientuotis. Siūkite lėtai, ypač pradžioje. Nėra jokios skubos.
Po kiekvienos siūlės audinį reikia išlyginti. Tai skamba kaip bereikalingas darbas, bet tikrai ne. Lyginimas kiekviename etape padeda drabužiui geriau gulėti ir atrodyti profesionaliau. Naudokite garo funkciją, jei jūsų lygintuvas ją turi – garas puikiai išlygina siūles.
Kai visos dalys susiūtos, atėjo laikas apdorojimui. Siūlių kraštai turi būti apdoroti, kad audinys nebyrotų. Jei turite overloką – puiku. Jei ne – galite naudoti zigzago dygsnį siuvimo mašinoje arba tiesiog užlenkti siūlės kraštus ir perlyginti.
Kai kažkas eina ne taip
Ir tikrai kažkas eis ne taip. Galbūt siūlas trūks, galbūt siūlė bus kreiva, galbūt iškirpsite ne tą dalį ne iš tos pusės. Tai nutinka visiems, net patyrusiems siuvėjams. Svarbiausia – nesustoti.
Jei siūlas nuolat trūksta, patikrinkite įverimą – greičiausiai kažkur suklysta. Taip pat įsitikinkite, kad naudojate tinkamą adatą audinių tipui. Plonesniam audiniui reikia plonesnės adatos, storesniam – storesnės. Jei siūlė raukšlėja, galbūt per stipriai įtemptas viršutinis siūlas arba netinkamai įdėta apatinio siūlo ritė.
Jei padarėte klaidą – atsiūkite ir siūkite iš naujo. Taip, tai erzina, bet geriau praleisti papildomą pusvalandį dabar, nei vaikščioti su kreivai pasiūtu drabužiu. Atsiuvimui naudokite specialų įrankį – siūlių plėšiklį. Jis atrodo kaip mažas pjautuvas su aštriais galais ir leidžia greitai ir švelniai pašalinti siūlę.
Ką toliau – augame ir tobulėjame
Kai jau pasijusite pasitikintys su paprastais projektais, galite drąsiai žengti toliau. Išbandykite įsiūti užtrauktuką – iš pradžių atrodo bauginančiai, bet iš tikrųjų ne taip sudėtinga, kaip atrodo. Paskui galite mokytis daryti kišenes, apykaklę, rankovės. Kiekvienas naujas elementas – tai naujas iššūkis ir nauja patirtis.
Labai rekomenduoju prisijungti prie siuvimo bendruomenių internete. Yra daugybė grupių socialiniuose tinkluose, forumų, kur žmonės dalijasi savo projektais, patirtimi, patarimus. Kai užstrigate, visada galite paklausti – siuvimo bendruomenė paprastai labai draugiška ir pasiruošusi padėti. Aš pati daug ko išmokau būtent iš tokių grupių, žiūrėdama, kaip kiti sprendžia problemas.
YouTube taip pat yra neįkainojamas šaltinis. Yra tūkstančiai video pamokų apie bet kokį siuvimo aspektą. Kai nežinau, kaip kažką padaryti, pirmiausia ieškau video – kartais geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų perskaityti.
Ir dar – nebijokite eksperimentuoti. Kartais geriausios idėjos gimsta iš klaidų ar netikėtų sprendimų. Galbūt sujungsite du skirtingus audinius ir gausit kažką unikalaus. Galbūt pridėsite detalę, kurios nebuvo išklotinėje. Siuvimas – tai kūryba, o kūryboje nėra griežtų taisyklių.
Taip, pradžioje bus sunku. Bus momentų, kai norėsite viską mesti. Bet kai užmausi pirmąją savo pasiūtą suknelę ir žmonės klaus „kur nusipirkai?” – o tu galėsi pasakyti „pati pasiuvau” – tas jausmas yra neįkainojamas. Tai verta kiekvienos valandos, praleistos mokantis, kiekvienos klaidos, kiekvieno atsiūto siūlės centimetro. Taigi imkite adatą, audinį ir pradėkite. Kelionė nuo pirmo nerangaus dygsniu iki gražios suknelės gali būti ilga, bet ji tikrai įdomi ir verta.
