Kodėl verta pasitikrinti sveikatą pačiam
Gydytojai nuolat kartoja, kad prevencija geriau nei gydymas, bet kas iš mūsų tikrai reguliariai lankosi pas specialistus? Gyvenimas bėga savo vėžėmis, darbo krūviai spaudžia, o į klinikas dažniausiai nueinama tik tada, kai jau kažkas skauda ar labai nerimsta. Tačiau yra puiki žinia – daugelį svarbių sveikatos rodiklių galima pasitikrinti ir namuose, be jokių sudėtingų prietaisų ar medicininių žinių.
Žinoma, namų patikrinimas niekada nepakeis profesionalaus gydytojo konsultacijos. Bet jis gali tapti puikiu signalu, kad laikas kreiptis pagalbos, arba priešingai – nuraminti, kad viskas gerai. Be to, reguliariai stebint savo kūno rodiklius, lengviau pastebėti pokyčius ir tendencijas, kurios gali būti svarbios ankstyvai diagnozuojant įvairias ligas.
Kraujospūdis – tylus sveikatingumo indikatorius
Kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių. Problema ta, kad padidėjęs spaudimas dažnai neduoda jokių simptomų, kol neįvyksta kažkas rimto. Todėl kraujospūdžio matuoklis namuose – tai tikrai verta investicija.
Šiuolaikiniai automatiniai tonometrai yra paprasti naudoti ir gana tikslūs. Idealus kraujospūdis suaugusiems yra apie 120/80 mm Hg, nors šiek tiek aukštesni ar žemesni rodikliai taip pat gali būti normalūs priklausomai nuo amžiaus ir individualių ypatybių. Jei nuolat matote skaičius virš 140/90, tikrai verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Matuojant kraujospūdį namuose, svarbu laikytis kelių taisyklių: negerti kavos ar energinių gėrimų bent pusvalandį prieš matavimą, atsisėsti ramiai bent 5 minutes, kojų nekryžiuoti, o ranką laikyti širdies lygyje. Geriausia matuoti tuo pačiu paros metu – tada rezultatai bus palyginami ir pastebėsite tendencijas.
Pulsas ir širdies ritmas – ką reiškia tie skaičiai
Pulsą gali pasitikrinti net ir be jokių prietaisų – tiesiog uždėk pirštus ant riešo ar kaklo arterijos ir suskaičiuok dūžius per minutę. Normalus ramybės pulsas suaugusiems svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę, nors sportininkams jis gali būti ir žemesnis – tai rodo gerą širdies treniruotę.
Bet svarbu ne tik pulsas, bet ir jo reguliarumas. Jei jauti, kad širdis plaka neritmiškai, praleidžia dūžius ar staiga sugreitėja be aiškios priežasties, tai gali būti aritmijos požymis. Šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai ir apyrankės gali padėti stebėti širdies ritmą nuolat, bet jei kyla įtarimų, reikia EKG tyrimo pas specialistą.
Įdomu tai, kad pulsas gali daug pasakyti apie bendrą fizinę būklę. Jei po lengvo laiptais kopimo širdis plaka kaip beprotė ir ilgai nenurimsta, tai signalas, kad reikėtų daugiau judėti ir stiprinti širdies-kraujagyslių sistemą.
Kūno masės indeksas ir liemens apimtis
Svarstyklės namuose yra beveik kiekviename bute, bet ar tikrai mokame interpretuoti tuos skaičius? Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas padalinus svorį kilogramais iš ūgio metrais kvadratu. Normalus KMI yra 18,5-24,9. Žemiau – nepakankamas svoris, 25-29,9 – antsvoris, 30 ir daugiau – nutukimas.
Tačiau KMI turi trūkumų – jis netinka labai raštingiems žmonėms (raumenys sveria daugiau nei riebalai) ir neparodo, kur tie riebalai kaupiasi. O būtent riebalų pasiskirstymas yra labai svarbus. Riebalai pilvo srityje yra daug pavojingesni sveikatai nei ant šlaunų ar sėdmenų.
Todėl paprastas liemens apimties matavimas gali būti informatyvesnis nei vien svoris. Moterims liemens apimtis neturėtų viršyti 80 cm, vyrams – 94 cm. Jei skaičiai didesni, tai rodo padidėjusią riziką širdies ligoms, diabetui ir kitiems sveikatos sutrikimams. Matuoti reikia ties bambos lygiu, ne ten, kur kelnės laikosi, o būtent siauriausioje vietoje tarp šonkaulių ir klubų kaulų.
Kaip teisingai pasverti
Kad rezultatai būtų palyginami, svėrk save tuo pačiu paros metu, geriausia ryte po tualeto, prieš pusryčius, be drabužių. Svoris gali svyruoti net keliais kilogramais per dieną priklausomai nuo skysčių, maisto, fizinio aktyvumo. Todėl nesivargink sverdamasis kasdien – užtenka kartą per savaitę, o geriau – kas dvi savaites.
Kvėpavimo funkcija – paprasti testai
Plaučių sveikata dažnai lieka nuošalyje, kol neprasideda rimti kvėpavimo sutrikimai. Bet yra keletas paprastų būdų pasitikrinti, kaip veikia tavo kvėpavimo sistema.
Vienas paprasčiausių testų – užlaikyk kvėpą. Sveiki suaugę žmonės turėtų sugebėti sulaikyti kvėpavimą bent 30 sekundžių, o geriau – minutę ar net ilgiau. Jei sunku išlaikyti bent 20 sekundžių, tai gali rodyti plaučių funkcijos sutrikimus arba bendrą silpną fizinę būklę.
Kitas testas – užpūsk žvakę. Atsistok maždaug 15 cm atstumu nuo degančios žvakės ir pabandyk ją užpūsti vienu gūsiu. Jei nesiseka, tai gali būti plaučių pajėgumo sumažėjimo požymis. Dar vienas variantas – laiptų testas: jei gali užlipti keturiomis aukštais be sustojimo ir stipraus dusulys, tavo širdis ir plaučiai veikia neblogai.
Rūkantiems ar buvusiems rūkaliams, taip pat tiems, kurie dažnai kosuoja ar jaučia dusulį, verta įsigyti piko srovės matuoklį (peak flow meter). Tai nedidelis prietaisėlis, kuris matuoja, kaip greitai gali išpūsti orą iš plaučių. Tai ypač naudinga astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atveju.
Odos patikrinimas – ankstyvoji vėžio diagnostika
Odos vėžys yra vienas dažniausių vėžio tipų, bet ir vienas geriausiai gydomas, jei pastebimas anksti. Todėl reguliarus apžiūrėjimas namuose gali išgelbėti gyvybę. Reikėtų tai daryti bent kartą per kelis mėnesius, geriausia po dušo, geros šviesos kambaryje, naudojant veidrodį.
Žiūrėk į visus apgamus, strazdanas, žaizdeles. Taikyk ABCDE taisyklę: A – asimetrija (apgamas netolygi formos), B – briaunos (nelygios, išraizytos), C – spalva (nevienoda, kelių atspalvių), D – dydis (didesnis nei 6 mm), E – evoliucija (keičiasi, auga, kraujuoja). Jei pastebėjai bet kurį iš šių požymių, būtina rodyti dermatologui.
Ypač atidžiai reikia stebėti naujas dėmes, kurios atsiranda po 30 metų, ir tas, kurios keičiasi. Nepamiršk pasitikrinti ir sunkiai matomų vietų – nugaros, galvos odos, pėdų pėdų. Čia gali padėti partneris arba fotoaparatas – nusifotografuok įtartinas vietas ir lygink po kurio laiko, ar pasikeitė.
Regėjimo savikontrolė
Akys dažnai praneša apie problemas, bet mes linkę ignoruoti pirmuosius ženklus. Paprastas testas – uždengus vieną akį, pasižiūrėk į tekstą ar objektus skirtingu atstumu. Ar matai aiškiai? Ar reikia žmirkčioti ar tempti akis? Ar abi akys mato vienodai?
Dar vienas naudingas dalykas – Amslerio tinklelis. Tai kvadratinis tinklelis su tašku centre, kurį galima rasti internete ir atsispausdinti. Žiūrint į centrą viena akimi, visi tinklelio kvadratėliai turėtų atrodyti vienodo dydžio, tiesūs, be iškreipimų. Jei linijos atrodo išlinkusios, trūksta kvadratėlių dalių ar matosi tamsios dėmės, tai gali būti makulos degeneracijos požymis – rimtos akių ligos, dažnesnės vyresnio amžiaus žmonėms.
Taip pat atkreipk dėmesį į kitus simptomus: dvejinimąsi akyse, šviesius blykstelius, „musytes” prieš akis (ypač jei jų staiga padaugėjo), skausmą, paraudimą. Visi šie dalykai reikalauja oftalmologų konsultacijos. Nepamiršk, kad po 40 metų rekomenduojama tikrintis akis bent kartą per dvejus metus, net jei nieko neskauda.
Gliukozės lygis – diabeto rizikos įvertinimas
Diabetas yra viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų, ir dažnai žmonės gyvena su juo metų metus nežinodami. Naminis gliukozės matuoklis (gliukometras) gali padėti laiku pastebėti problemas. Tokius prietaisus galima įsigyti vaistinėse, jie nėra brangūs ir paprasti naudoti.
Normalus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius turėtų būti 3,9-5,5 mmol/l. Jei rodikliai nuolat viršija 6,1 mmol/l, tai priešdiabetinė būklė, o 7 mmol/l ir daugiau – jau diabetas. Matuoti reikia ryte, dar nevalgius, bent 8 valandas po paskutinio valgio.
Jei neturi gliukometro, atkreipk dėmesį į diabeto simptomus: stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis (ypač naktį), nuolatinis alkis, nepaaiškinama svorio kritimas, nuovargis, lėtai gydomos žaizdos, dažnos infekcijos. Yra ir rizikos veiksniai: antsvoris, sėslus gyvenimo būdas, diabetas šeimoje, amžius virš 45 metų. Jei kas nors iš šito tinka, verta pasitikrinti gliukozę.
Šlapimo spalva ir kiti požymiai
Gali skambėti keistai, bet į tualetą einant verta kartais pažvelgti, ką ten padarei. Šlapimo spalva gali daug pasakyti apie hidrataciją ir sveikatą. Normali spalva – šviesi geltonai šiaudinė. Jei šlapimas tamsus, koncentruotas – greičiausiai geri per mažai skysčių. Jei beveik bespalvis – gal per daug.
Bet yra ir nerimą keliančių ženklų. Rausvas ar raudonas šlapimas gali reikšti kraują (nors kartais tai būna po burokėlių ar tam tikrų vaistų). Putojantis šlapimas gali rodyti baltymą, o drumzlinas – infekciją. Saldus kvapas gali būti diabeto požymis. Skausmas šlapinantis, dažnas noras eiti į tualetą, ypač naktį, taip pat nėra normalūs dalykai.
Išmatos taip pat vertos dėmesio, nors apie tai retai kas nori kalbėti. Normali spalva – įvairūs rudos atspalviai. Juodos, dervos spalvos išmatos gali reikšti kraujavimą virškinimo trakte. Labai šviesios, beveik baltos – kepenų ar tulžies takų problemas. Kraujas išmatose, ypač jei tai kartojasi, reikalauja skubaus tyrimo – tai gali būti nuo hemorojaus iki žarnyno vėžio.
Paprastas koordinacijos ir pusiausvyros patikrinimas
Nervų sistema ir smegenų sveikata taip pat svarbios, o jas galima patikrinti paprastais testais. Pabandyk pastovėti ant vienos kojos užsimerkęs – turėtum išlaikyti bent 10 sekundžių be svyravimų. Jei sunku, tai gali rodyti pusiausvyros sutrikimus, kurie būdingi įvairioms neurologinėms būklėms ar tiesiog prastai fizinei formai.
Kitas testas – pirštų ir nosies. Užsimerk, ištiesk ranką į šoną, tada greitai paliesti savo nosį pirštu. Pakartok kelis kartus. Turėtum tiksliai pataikyti be svyravimų. Jei sunku, gali būti koordinacijos problemų.
Atminties patikrinimui pabandyk įsiminti trumpą žodžių sąrašą (pvz., obuolys, stalas, moneta, katė, mėlynas) ir pakartoti po 5 minučių. Arba atimk iš 100 po 7 kelis kartus (100, 93, 86…). Jei pastebėjai, kad atmintis ar koncentracija pablogėjo, ypač jei tai atsitiko staiga ar progresuoja, būtina konsultuotis su neurologu.
Kai skaičiai virsta veiksmais
Visų šių testų tikslas nėra diagnozuoti ligas – tam reikia profesionalų. Bet jie padeda geriau pažinti savo kūną, pastebėti pokyčius ir laiku kreiptis pagalbos. Geriausia strategija – reguliariai stebėti savo rodiklius, užsirašyti juos (yra daug programėlių, kurios padeda tai daryti), ir matyti tendencijas.
Jei kuris nors testas rodo nerimą keliančius rezultatus, nesigąsdinki iš karto, bet ir neignoruok. Pakartok po kelių dienų, o jei situacija nepasikeitė ar pablogėjo – laikas gydytojui. Dažnai ankstyvos problemos lengvai išsprendžiamos, o užleistos tampa rimtomis ligomis.
Ir nepamirsk, kad skaičiai – tai tik dalis vaizdo. Kaip jaučiesi, koks energijos lygis, nuotaika, miego kokybė – visa tai irgi svarbūs sveikatos rodikliai. Kartais kūnas praneša apie problemas dar prieš tai, kai jos atsispindi testuose. Todėl klausykis savęs, būk dėmesingas pokyčiams ir rūpinkis savimi nuolat, o ne tik tada, kai jau kažkas sutriko. Sveikata – tai ne vienkartinis patikrinimas, o nuolatinė kelionė, kurioje tu pats esi svarbiausias keleivis ir vairuotojas.
